Author: Бисера Ґоргыва
Нашата Бела е мързеливо момиче. Тя не иска да прави нищо. Тя не работи никъде, а само ходи да пазарува.
На седемнадесетия си рожден ден момчето получава като подарък красиво опакована кутия. Момчето я отворило
Аз съм Били, на тридесет и пет години съм. Съпругата ми се казва Мария, тя е на тридесет и три години.
Vyras buvo niekuo neišsiskiriantis kaimo berniukas. Jo tėvai buvo vargšai kaip bažnyčios pelės, berniukas
Vyras po kaimą paskleidė gandą, kad yra vienišas ir neįgalus senukas, pretenduojantis į socialinę paramą
Visada auklėjome savo sūnus su mintimi, kad sveikata ir mus supantys žmonės yra didžiausia laimė.
Niekas manęs taip neįžeidė kaip mano buvęs vyras. Pastaruosius tris mėnesius nesimatėme, bet teko, kai
Kiekvienam žmona kaip žmona, o aš turiu kažkokią kvailą idiotę. Ji gyrėsi tėvams, kad po vestuvių lengvai
Nuo vaikystės blogai mačiau, todėl visada nešiodavau akinius. Kai tapau vyresnė, perėjau prie lęšių