Бисера Ґоргыва

Откакто се помня, баба ми винаги ме наричаше чужденка, а не родна. Защо е решила така, не знам.

– Скоро ще отида при сина си – гордо съобщи Елизабет на приятелките си на пейката, –

Kaimynai perdažė namus. Jie nuo ryto iki vakaro gręžė ir kalė. Man tai užtruko dvi dienas. Ant rankų

Jaukus, nors ir senas močiutės Sofijos namas buvo vos įžiūrimas tarp įvairiausių žolynų ir gėlių.

– Ar tiesa, Sara, kad tavo Vincas paliko Teilorą ir paliko ją su dukra?” Kaimynė sutiko Sarą

– Marija, man reikia, kad prižiūrėtum Džoną. Paskirk jį su kuo nors. Mūsų namuose yra keturios

– Sveiki? Kas tai? – Atsiprašau, ar jūs Kate? – Na, Kate. O kas jūs esate? –

Su Sandra kartu gyvenome ketverius metus. Kartu susilaukėme sūnaus. Susituokėme jauni, iš meilės.

Оженихме се, когато съпругът ми все още учеше в института. По същото време той печелеше малко пари, но