Nuo šios situacijos praėjo maždaug penkeri metai.
Tuo metu mano dukra šventė šeštąjį gimtadienį. Tuo metu turėjau tuoj pat eiti į darbą. O mano dukra liko namie su tėčiu, nes tokio amžiaus ji neturėtų likti viena. Ji praleido darželį, nes nenorėjo ten eiti. Bet bute jie buvo tik dviese.
Mano vyras pažinojo tik du į save panašius žmones, Danielių ir Džoną, kurie mėgdavo susirinkti mūsų namuose ir išgerti. Iš visos šios kompanijos mano vyras gali išgerti tik vieną gėrimą, o jo draugai turi po kelis butelius.
Man išvykus, tada tiesiogine to žodžio prasme po pusvalandžio į duris jau skambino tie patys du draugai. Draugai nuėjo tiesiai į virtuvę, net pamiršo nusivilkti striukes, o paskui uždarė už savęs duris, kad mažoji mergaitė jų nematytų. O dukra iškart įėjo ir pasakė:
– Tėveli, aš nenoriu, kad tu vėl gertum, – rimtu balsu pasakė mergaitė.
– Dukrele, aš tave myliu, bet prašau, nė žodžio mamai apie tai, kad į mūsų butą atėjo mano draugai. Jei išlaikysi mūsų paslaptį, rytoj nueisiu ir nupirksiu tau Kinderį.
Mergaitė sutiko ir nuėjusi į savo kambarį įsijungė televizorių. Jo draugai sėdėjo mūsų namuose iki 20 val. vakaro, o tada tėtis palydėjo juos iki durų. Nuėmė nuo stalo vyną ir alų, o tada atidarė virtuvės langą, nes visame bute tvyrojo smarvė. Jie net užsirūkė – nesigėdijo kūdikio.
Dukra nuėjo pas tėtį į virtuvę ir nusprendė suvalgyti dešrainių mėsytę, bet tėtis pasakė, kad jie nebeturi dešrainių, ir dukra įsižeidė. Grįždama namo pamačiau, kad dukra manęs laukia prie durų. Net nespėjau iki galo atidaryti durų ir ji iškart puolė man į akis.
– O mano tėtis buvo pasikvietęs savo drauges vakarienės. Jos nuėjo į virtuvę ir paskui sėdėjo ten kelias valandas.
Iš karto susinervinau ir supykau, nes niekada nebuvau girdėjusi, kad mano vyras turėtų kokių nors draugių, su kuriomis užsidarytų virtuvėje ir sėdėtų valandų valandas.
– Kokių draugių turite, – labai susidomėjau.
Danielius ir Džonas atėjo pas jį. Tėtis su jais gėrė ir žaidė kortomis, o paskui suvalgė visas mūsų dešreles. Tėtis liepė man daugiau apie juos nieko nesakyti, todėl dabar laikau tai paslaptyje, nes tėtis buvo pažadėjęs rytoj nupirkti man “Kinder”.
Iš karto nusijuokiau, nes tai toks juokingas būdas ką nors nuslėpti nuo žmonos. Tuoj pat priėjo mano sutuoktinis ir aš nusprendžiau užduoti jam klausimą:
– Ar šiandien gerai praleidai laiką su draugėmis? – Vos sulaikydama juoką, sakau vyrui: ,,Tai yra mano draugės. Dukra man pasakojo, kad šiandien virtuvėje gėrei su Danieliu ir Džonu, bet man apie juos nieko nepasakojo. Taigi tu net negali man meluoti, aš ir taip viską žinau apie tavo draugus.
Mano vyras iškart išbalo nuo to, ką išgirdo.
– Kodėl manai, kad mano draugai yra draugai? – Tėvas nusprendė paklausti dukters.
Turiu omenyje, kad pavadinai mane draugu, vadinasi, Danielis ir Džonas yra tavo draugai. Viską teisingai suprantu ir savo nuomonės nekeičiu, – rimtu veidu atsakė dukra. O vyras vis dar stovėjo išsigandęs, žiūrėjo į mane ir svarstė, ką jam pasakysiu.
Nenorėjau ginčytis su sutuoktiniu, nes mano nuotaiką šiandien sukūrė tiesiog puiki dukra, kuriai tėtis pažadėjo nupirkti Kinderį. Tačiau tai, kad Danielius ir Džonas atėjo pas jį, man visai nepatiko.
Tik būtinai nupirk dukrai “Kinder”, nes tu jai pažadėjai, ir jei to neįvykdysi, ji labai nusimins, – pasakiau tai ir nuėjau į vonios kambarį.
Po dienos mano dukra jau vaikščiojo po namus laiminga ir su “Kinder” su žaisliuku.
Tada tėtis paaiškino frazės prasmę: “Nieko nesakyk apie mano draugus.” Galbūt mano dukra nieko nesuprato, arba atvirkščiai, tyčia viską man pasakė, todėl aš už tai bariau savo vyrą.
Dabar mūsų šeimoje auga maža partizanė. Žinoma, apkalbinėti nėra gerai, bet šioje situacijoje su mano vyru ji pasielgė teisingai. Po to incidento mano tėtis nustojo kviestis savo draugus į mūsų namus, kad mano dukra daugiau per daug nekalbėtų.
