– Priėmėme tave kaip savo dukrą. Ir tu esi… Velniškai graži!
Kai išgirsti tokią frazę, iškart matai malonią sutuoktinių porą, kuri pasiėmė nusenusią ir purviną našlaitę. O tu užaugai nedėkinga bjaurybė. Tačiau viskas nėra taip paprasta.
Yra paplitęs įsitikinimas, kad jei jūsų vaikas su kažkuo susiejo savo likimą, tas kažkas jums skolingas viską.
– Mama liepė tau ateiti į namelį. Aš turiu skinti bulves ir tvarkyti šulinį, – pasakė mergaitė vyrui.
Dažniausiai jaunasis svainis viską atideda ir bėga padėti vargšei uošvei. Juolab kad ji ne prašo, o reikalauja. Jei jis pradeda priešintis – priešiški santykiai su juo garantuoti.
– Aš noriu važiuoti į dačią, bet ten noriu atsipalaiduoti ir kepti šašlykus. Man užtenka fizinio darbo, – pasakė draugas žmonai.
– Mama stengiasi dėl mūsų, o tu jai atsisakai padėti, – atsakė žmona.
– Aš galiu viską nusipirkti, kam vargti? Ji sodina bulves pramoniniu mastu.
– Ji elgiasi teisingai. O tu esi nedėkingas!
Panaši vergija pasitaiko ir dukterėčių pasaulyje. Ši vargšė mergaitė turi viskam paklusti be paliovos, kad nesulauktų kaltinimų.
Mano kaimynei nutiko labai keista istorija. Po pirmosios santuokos ji susirado kitą vyrą, tačiau jo tėvai griežtai nepritarė tokiam sūnaus pasirinkimui. Tačiau kai jie susigriebė, tuoj pat prisiminė, koks naudingas žvėris buvo dukrytė.
Ji padėdavo, niekada neatsisakydavo. Tačiau tada ji susidūrė su faktu ir buvo priversta išeiti iš darbo. Ji bandė ramiai paaiškinti, kad toks dalykas nebuvo jos planuose. Taip ji tapo nedėkinga žvėrele.
Dukrytė ir svainis nėra potencialūs tarnai. Mano giminaitei, kai ji ištekėjo, kaip kraitį davė prie lovos prikaustytą uošvį. Jai iš karto buvo pasakyta, kad jos pareiga – juo rūpintis. Ji tempė valtis, plovė, maitino, o vyras ją paliko, susižadėjęs su jauna sekretore. Ji, žinoma, neketino po niekuo valytis.
Kai nusprendžiame tuoktis, neturėtume galvoti apie tarnavimą žmonos / vyro tėvams. Gali būti prašymų, bet niekas neturi teisės reikalauti. Niekas niekam nieko neprivalo.
