Turiu seserį. Ji neseniai pagimdė berniuką. Kadangi jos giminės gyvena kitame mieste, iš anksto nuvažiavome, kad spėtume atvykti į išrašymą.
Pirmiausia nuvažiavome į mano svainio namus. Jis mus pasitiko puikiai nusiteikęs, nors buvo akivaizdu, kad sūnaus gimimą atšventė gerai. Jo draugas pjaustė sumuštinius, o virtuvė buvo purvina ir baisiai kvepėjo.
Bandžiau šiek tiek susitvarkyti ir ką nors išvirti. Tuo pat metu mano svainis ragino visus giminaičius atvykti. Dėl ko? Dėl salotų ir sumuštinių? Mano vyras baladojosi ir nervingai riaumojo mano link.
Po dviejų valandų išėjome iš namų. Kiekvienas važiavome savo automobiliu. Mano svainis pasakė, kad pakeliui užsuks į gėlių parduotuvę.
Visi giminaičiai sukiojosi aplink gimdymo namus, tik tėčio ten nebuvo. Neišėjo ir Teresė, nes vyras buvo pažadėjęs atvežti daiktus išrašymui. Stovėjome apie valandą – jo nėra. Mano sesuo net verkė į mano telefoną.
Kaip paaiškėjo, iš pradžių jis pamiršo daiktus, paskui puokštę, dar valandą spūstyje stovėjo. Mano seserį išrašė pavėlavę dvi valandas, mes su vyru nusprendėme net nevažiuoti pas juos į namus. O kūdikis mažas, jam reikia ramybės, o ne vakarėlio. Jaunoji mama matė, kad vakarėlis jai nebeįdomus, bet jaunasis tėvas laikėsi savo.
Teresė man pasakojo, kad giminaičiai išbuvo visą naktį. Ji negalėjo jų išvaryti – tiesiog nuėjo į miegamąjį, uždarė duris ir užmigo. Ryte ji atsikėlė ir pradėjo tvarkytis. Mano vyras net negalėjo pakelti galvos nuo pagalvės, kai buvo apsvaigęs.
Nežinau, ką būčiau dariusi, jei būčiau taip išsiskyrusi. Kokie jūs esate žmonės? Gerai ir mano sesers vyrui. Jis net nepagalvojo, ar ji nori švęsti, ar ne. Egoistas!
