Susituokiau, kai man dar nebuvo devyniolikos. Tada maniau, kad esu suaugusi, neklausiau mamos patarimų, kaip įsitvirtinti, turėti savo būstą, nebūti nuo nieko finansiškai priklausomai. Man nerūpėjo nė vienas mamos patarimas. Įsimylėjau, maniau, kad beprotiškai myliu ir savo išrinktąjį, ir atrodė, kad to visiškai pakanka.
Po vestuvių susidūriau su atšiauriu šeimyniniu gyvenimu. Kambarys bute su mano vyro tėvais. Kitame kambaryje – mano uošvė ir uošvis, kiek toliau – vyro sesuo su vyru ir vaiku. Teko stovėti eilėje prie vonios ir tualeto, aiškintis, kas pavogė šaldytuve esantį maistą, kas turi suremontuoti skalbimo mašiną ir t. t. Prie viso to prisidėjo moralinė kaina dėl to, kad negalėjau pastoti. Mane stebėjo kas mėnesį, ir kai vėl pakeldavau rankas, jie nusivylę nusisukdavo. Paskutinis nusigręžė mano vyras, nes suprato, kad šiame procese daug kas priklauso ir nuo jo.
Pačių konfliktų su vyro giminaičiais neturėjau. Jie buvo nuolatiniai darbštuoliai, tačiau stereotipas, kad kūdikio reikia susilaukti praėjus devyniems mėnesiams po santuokos, buvo tvirtai įsišaknijęs jų galvose.
Aš pagimdžiau po dvejų metų. Tikslią numatytą dieną, beveik be jokios akušerės pagalbos. Paskui vėl buvo ilga pertrauka. Aš tiesiog nepastojau, ir viskas, man tai nerūpi! Mano uošvė įtariai žiūrėjo į mus su vyru, atrodė, kad mes jau praktiškai įrodėme, jog galime, bet kito vaiko “nepavyks”! Antroji dukra gimė tik po septynerių metų, kaip ir vyresnioji sesuo, be jokių problemų.
O antrojoje santuokoje pagimdžiau dar tris vienmečius berniukus. Vyriausioji dukra Ana mums visiems labai padeda. Ji išvyko dirbti į Europą, ten ištekėjo ir nuolat siunčia mums nemažas pinigines perlaidas. Be jos tikriausiai būtų daug sunkiau auginti visus kitus vaikus.
Žiūrėdamas į ją prisimenu savo mamą, jos patarimus, kaip atsistoti ant kojų prieš kuriant šeimyninį gyvenimą. Savo vaikams taip pat patariu neskubėti tuoktis ir tuoktis, bet jie turi prieš akis mano asmeninį pavyzdį, todėl nesu tikras, ar atsižvelgs į mano patarimus. Tikiuosi, kad jiems pasiseks šiek tiek labiau nei man, ir kai jie bus visais atžvilgiais savarankiški, jiems nereikės klausytis priekaištų apie tai, kad šeimoje niekaip nepavyks susilaukti vaiko.
