Nemaniau, kad sūnus mane taip skaudins per atostogas

Niekada neslėpiau nemeilės savo atžalai, savo vienintelio sūnaus žmonai. Kodėl, mano Jonas yra labai protingas vaikinas, su pagyrimu baigė universitetą, gavo puikų darbą su dideliu atlyginimu. Už jo tekėjo tiek daug sėkmingų ir gražių merginų. Kai kurios buvo kaip iš pasakos. O kaip su Džonu? Jis nenorėjo gražios merginos su puikiu išsilavinimu ir puikia šeima.

Būdamas 26 metų, jis vedė Aną, be giminės, be giminės. Pati Ana buvo iš kaimo, o jos tėvai gėrė. Ji pati vos baigė devynias klases, dirbo tai vienur, tai kitur, blaškėsi nuo vieno darbo prie kito. Ką Jonas joje įžvelgė, nesuprantu.

Po vestuvių Džonas atsivedė Aną gyventi į savo nupirktą butą. Matote, neturėčiau nieko prieš ją, jei ji būtų buvusi bent jau normali šeimininkė. Bet ji tokia nebuvo. Kiekvieną kartą, kai nueidavau pas juos, indai būdavo neplauti, šaldytuvas tuščias, maisto nebuvo. Bet Ana buvo tarsi carienė, gulinti ant sofos ir kalbanti telefonu, klaupianti ir besijuokianti. Ne kartą jai sakiau: “Kelkis, tinginė, užsiimk. Bet ji juokiasi, žvengia, ir viskas. Tfu, begėdė.

Dėl to man pasidarė liūdna. Buvo kovo 8-oji, visų moterų ir motinų šventė, pakviečiau sūnų su šia neišmanėle pas save. Stalas buvo padengtas, viskas kaip priklauso. Jonas atnešė man gėlių – kažkokių smirdančių, atleiskite už išsireiškimą, gvazdikų plastikiniame maišelyje. Būčiau apsidžiaugusi ir tuo, jei jis nebūtų turėjęs pinigų, būtų buvusi sunki padėtis. Bet galėjau būti pagarbesnis mamai. Ir tada mes sėdime prie stalo, Ana griebia mane už rankos ir įkiša pirštą į telefoną, kad galėčiau pažiūrėti.

-Tu, pažiūrėk atidžiau, šiandien man jį padovanojo mano vyras Džonas. -Aš žiūriu, o ten didžiulė brangių olandiškų rožių puokštė. Ji irgi juokiasi, vipetė. Ką? Taigi tas neišmanėlis gavo brangią puokštę, o aš – gvazdiką už tris kapeikas. Ir ką ji jam padarė? Aš jį pagimdžiau, užauginau, užauginau. Nedėkingas mano sūnus, įžeidė mane iki širdies gelmių.
 

Rate article
Nemaniau, kad sūnus mane taip skaudins per atostogas