Su vyru kartu gyvename jau 10 metų. Turime puikią šeimą, kurios galėtų pavydėti daugelis. Tačiau pastaruoju metu ėmė kilti konfliktų. Kai susilaukėme vaikų, turėjome išmokti gyventi kitaip.
Vieną dieną pastebėjau, kad vaikams trūksta žaislų. Ir brangių, ne šiaip kokių nors smulkmenų. Pirmiausia apklausiau vaikus, apieškojau visą butą, bet žaislų neradau. Mistika, ar kas? Jų ieškojo net mano vyras – jokio rezultato.
Mano uošvė dažnai atvažiuoja pas mus į svečius. Ji mėgsta žaisti su anūkais. Paprastai mes su ja išgeriame kavos, o paskui ji žaidžia vaikų kambaryje. Bet šį kartą ji tik užsuko į vaikų kambarį minutei ir išėjo namo.
Tuomet ir pastebėjau, kad dingo dar vienas žaislas. Iš pradžių klausinėjau namiškių, bet jos visos sakė, kad žaidė su kažkuo kitu. Ir tada mano sūnus prisiminė, kad močiutė laikė žaislą rankose, o paskui įdėjo jį į maišelį ir išėjo. Mano vyras priėmė sprendimą pasikalbėti su mama.
Po poros dienų pas mus buvo svečių, ir mes apie tai pamiršome. Prisiminėme tik tada, kai vyro mama anksčiau išėjo namo. Iš jos maišelio kyšojo dar vienas mano vaikų žaislas.
Pareikalavau paaiškinimo.
– Aš noriu juos išplauti! – pasakė ji.
Supratau, kad tai buvo melas. Man vis dėlto pavyko išsiaiškinti esmę. Ji prisipažino, kad vežė žaislus savo svainės sūnui. Esą ji neturi pinigų tokioms dovanoms, todėl džiugina kūdikį.
Pasikalbėjome su ja, ir ji pažadėjo daugiau taip nebedaryti. Tačiau žaislai vis dingsta. Mano vyras jau buvo įsivėlęs į skandalą su mama, vogė ir atidavinėjo juos.
Prieita iki to, kad tai pastebėjo vaikai. Jie paprašė, kad mano močiutė neateitų, nes ji vagia jų žaislus. Dabar, kai mano uošvė nori atvykti į svečius, mes ieškome milijono pretekstų atsisakyti.
Na… tai jos pačios kaltė!
