Markas pasirodė mūsų klasėje, kai buvau trečiame koledžo kurse. Jis atrodė negražiai, išsiskyrė antsvoriu, buvo rudaplaukis ir apkūnus, net strazdanotas. Sklido gandai, kad jis kilęs iš turtingos šeimos. Sostinėje jis buvo padaręs kažką blogo, todėl motina jį išsiuntė pas mus, į Šiaurę, perauklėti.
Negaliu spręsti, kiek jis buvo įžūlus ar chamiškas, bet motinos poelgį turėjo kažkas lemti. Mokslai jam sekėsi prastai. Kaip mes čia sakome, jis gavo vieną ar du dvejetus ir trejetą. Negalima jo vadinti beraščiu. Nepastebėjau jame uolumo siekti žinių.
Kiekvienas mokinys sunkiai dirbo, kad gautų gerus pažymius ir gautų stipendiją, nes tėvai visada atiduodavo paskutinį savo vaiką, kad šis neliktų alkanas. Kita vertus, Markas turėjo daug pinigų.
Jis visur juos išmesdavo. Praėjo šiek tiek laiko ir į Šiaurę pasiekė žinia, kad jo motinai prastai sekasi verslas. Padėtis šalyje buvo pasikeitusi. Kita vertus, Markas apie tai negalvojo ir niekaip savęs neribojo. Jis ir toliau sau nieko neatsisakė. Jis ir toliau telefonu prašė motinos pinigų, nors ji prašė jo būti taupesniam.
Dar kartą jis gavo siuntinį, už kurio pristatymą pats sumokėjo – ištuštino kišenes. Sako, kad jis net pasiskolino. Jis atneša jį į savo kambarį, o viduje laukia staigmena. Jis laukė dovanų iš savo motinos. Tačiau išpakavęs dėžutę jis rado porą plytų su rašteliu viduje:
– Tu gali toliau gyventi savo gyvenimą savo malonumui. Tu nebeturi mamos!
Po šios istorijos jis nebebuvo savimi. Mama neatsakinėjo į jo laiškus ir nekėlė telefono ragelio. Ji buvo pasiryžusi paleisti sūnų į laisvę. Jam buvo laikas suaugti. Jis turėjo užaugti. Jis vaikščiojo pasiklydęs, liūdnas, elgetaudamas ir nusprendė susirasti kokį nors neakivaizdinį darbą. Atsižvelgiant į tai, kad jis buvo voveriukas, jam buvo sunku. Jos nepripratusios prie darbo!
Jis metė vidurinę mokyklą, nes turėjo rinktis tarp mokymosi ir darbo. Jis kuriam laikui dingo iš akiračio. Po to gatvėje sutikau gerai apsirengusį vyrą.
Ričardai, ar tai tu? – Jis man sako.
Atsisuku ir niekaip negaliu suprasti, kas tas jaunuolis. Kaip paaiškėjo, tai buvo Markas.
Kad išliptų iš skolų duobės, jis ilgai ir sunkiai dirbo. Tačiau dabar jis jau turėjo šeimą ir vaikų. Jis atsigavo ir baigė vidurinę mokyklą. Jis prisipažino, kad būtent tos plytos padarė jį vyru.
