Viskas mano gyvenime ėmė klostytis blogai, kai koledže pradėjau susitikinėti su Ronaldu. Kartu mokėmės mokykloje, o jo mama buvo direktoriaus pavaduotoja. Tačiau kažkodėl mokykloje vienas kitam nelabai patikome. Tik universitete po trejų metų po mokyklos kažkaip susitikome vakarėlyje ir nuo tada pradėjome susitikinėti. O po šešių mėnesių sužinojau, kad esu nėščia. Nebuvau tikra, ar mes su Ronaldu sukursime laimingą šeimą, bet kitos išeities nebuvo. Turėjau tapti jo žmona.
Praėjus trejiems metams po pirmosios dukros gimimo, pagimdžiau antrąją dukrą. Buvo nelengva gauti atlyginimą. Mokytojai nėra turtingi žmonės. Mano vyras arba dirbdavo, arba sėdėdavo namie, jį kamavo depresija. O po penkerių metų jis pradėjo gerti. Baisiai pavargau gyventi uošvės namuose ir klausytis jos pasakojimų apie tai, koks jos sūnus vargšas ir kad jį reikia suprasti, nes jis geria. Jį reikėjo suprasti, o man reikėjo sunkiai dirbti. Tuomet ir nusprendžiau vykti į Vokietiją dirbti. Vaikai liko su mano vyru ir uošve, o aš išvažiavau.
Iš pradžių buvau išvykusi pusę metų, kai grįžau namo, ten viskas buvo taip pat. Mano vyras gėrė, mano uošvė vis dar jo gailėjo. Vėl išvažiavau, bet jau metams. Ir vėl niekas nepasikeitė. Išskyrus tai, kad mano uošvė vis skundėsi, jog palikau vaikus ir kad išėjau viena. Bet tai buvo netiesa. Sunkiai dirbau, kad išlaikyčiau vaikus ir nupirkčiau mums butą. Tačiau Vokietijoje buvo vienas vokietis, kuriam labai patiko ir kuris norėjo su manimi sukurti šeimą. Bet nors mano vyras buvo girtuoklis ir veltėdis, neketinau jo išduoti.
Taškas atėjo, kai vėl išvykau metams ir grįžau, o mano vaikai pradėjo vadinti mane teta ir net nenorėjo su manimi kalbėtis. Mano uošvė juos taip įskundė, kad net negalėjau tuo patikėti. Neturėjau kito pasirinkimo, kaip tik išsiskirti su vyru, grįžti į Vokietiją ir priimti vokiečio pasiūlymą. Praėjo penkeri metai, dukros užaugo, užmezgėme su jomis bendravimą, netrukus vyresnioji atvyks pas mane studijuoti, o paskui ir jauniausioji. Su vyru užsieniečiu jaučiu meilę ir laimingą santuoką. Mano buvęs vaikinas tapo tokiu girtuokliu, kad gėda ir sakyti. Mano uošvė vis dar jo gailisi. Gerai, kad vis dėlto pasirinkau teisingai.
