Jau seniai pastebėjau, kad vyrams daug lengviau. Jie nėra taip veikiami pavydo ir godumo kaip moterys. Dirbdamas vyrų komandoje supranti, kad mažiau tikėtina, jog apie tave sklis visokių nešvarių kalbų nei moterų komandoje. Na, o kai patekote į moterų komandą – laikykite ją veidmainystės vieta ir tiesiog gyvatės urvu.
Aš dirbu moterų komandoje. Kaip įprasta – jei žiūri iš šalies, visos tokios gražios, draugiškos, malonios. Na, o jei įsigilinsi giliau – oho, būsi šokiruotas.
Taigi, kartą viena kolegė į darbą atsinešė daiktų, kuriuos norėjo nemokamai išdalyti. Visi ėmėme juos matuotis. Bet kažkodėl paaiškėjo, kad tik mano dydis sutapo su daiktus atnešusios merginos. Likusios mano kolegės buvo neįprastų, sakykime, nestandartinių formų moterys.
Šiaip ar taip, išsirinkau daiktus sau. Ir dar buvo kailis iš tikro kailio. Viena iš įspūdingų matmenų bendradarbių staiga griebė kailinius ir pasakė, kad tai jos kailis. Žinoma, buvau šokiruota. Juk kur ji jį užsidės – ant nosies, ar ką? Ji visiems sakė, kad numes svorio ir jį dėvės. Dėl Dievo meilės – tegul ji jį nešioja sveiką. Tiesiog keista, kam ant savęs imti tai, kas maža.
Praėjo keli mėnesiai – mano kolegė vis dar nenumetė svorio. Paklausėme, kur ji pasidarė savo kailinius. Ji pasakė, kad įdėjo jį į internetą ir pardavė. Ir ką, po to, ar verta vien tik padėti žmonėms? Mergina tiesiog norėjo padėti, o kolegė iš jos pasipelnė.
