Buvo eilinis vasaros penktadienis. Vyras priešais kasininkę padėjo 4 šokolado dėžutes, 4 gėlių puokštes ir 4 atvirukus. Moteris, pamačiusi žiedą ant jo piršto ir visa kita, negalėjo atsispirti ir pasakė
– O, dar vienas moteriškaitis!
Žmonės tuoj pat ėmė žiūrėti į vyrą ir purtyti galvas. Tuomet jis ramiu balsu pasakė: ,,Aš esu vyras:
– Aš ketinau padovanoti vieną komplektą savo motinai. Mano tėvas dažnai jai dovanodavo, o po jo mirties aš tęsiu šią tradiciją. Antrąjį rinkinį padovanosiu savo žmonai, ji nuostabi moteris, mylinti ir rūpestinga, todėl nusipelno ne vienos tokios staigmenos. Trečiasis – mano dukrai, kad ji suprastų, koks turi būti vyro požiūris. O ketvirtąją norėjau padovanoti tau, tu dirbi sunkų darbą, todėl pamaniau, kad galėčiau tave pralinksminti. Ir geros dienos!
Moters veidas per sekundę nusidažė raudonai. Ji nežinojo, kur dėtis, ir nieko nesakė. Ji dar niekada nebuvo jautusi tokios gėdos. O netoliese buvę žmonės ilgai šnabždėjosi ir buvo girdėti, kaip jie gyrė tą vyrą.
Ar kasininkė galėjo išvengti gėdos?
