Niekas manęs taip neįžeidė kaip mano buvęs vyras. Pastaruosius tris mėnesius nesimatėme, bet teko, kai savaitgaliui pas jį išsivežiau dukrą. Praėjo tik dvylika savaičių, o jis labai pasikeitė. Metų metus liepiau jam mesti svorį, bet jis neklausė ir aktyviau priaugo svorio nesveiku maistu ir gazuotais gėrimais, laisvalaikiu nuolat gulėdavo ir buvo neįmanoma jo ištempti į lauką, jau nekalbant apie sporto salę, bet štai jis šiek tiek pastovėjo, pasistatė mankštos kilimėlį matomiausioje nedidelio buto vietoje. Jis ir šukuoseną naują pasidarė, ir drabužiai tvarkingi, nors, regis, neturėjo, kas juo rūpintųsi. Metų metus negalėjau jo išmokyti pakrauti ir įjungti skalbimo mašinos, o čia jis staiga viską moka pats.
Mes su juo susigyvenome, nes dukra šeštadienį groja smuiku, reikia jį pasiimti, o mano vyras tam nebuvo pasiruošęs. Jo planas buvo pasodinti vaiką prie televizoriaus ir eiti susitikti su draugais. Pirmą kartą per tris mėnesius aš pasiėmiau dukrą, o jis su ja praleido dviem dienom per daug!
Girdėjau pakankamai. Jis sakė, kad santuokoje daug metų jį menkinau, todėl jis ir buvo kvailas, bet dabar jis toks nėra, o aš ir kūdikis neįeiname į jo planus. Jo laukia nauji meilės santykiai, kuriuose jis yra labai laimingas ir dėl kurių dirba prie savo kūno, charakterio ir uždarbio. Tai mane labiausiai sukrėtė. Jis nė piršto nepajudino dėl manęs ir savo dukros, o dėl kažkokios moters tiek daug pasikeitė.
Žmonės sako, kad reikia duoti tiek, kiek nori mainais, bet mano vyras nebuvo iš tų, kurie galėtų atsakyti. Aš jį mylėjau, gerbiau, o pastabas išsakydavau tik dėl reikalo, nes jis pats nemanė, kad reikia ką nors keisti, o mainais nieko negaudavau. Ir net po išsiskyrimo jo prioritetas buvo jis, o ne jo paties dukra, kurios jis taip ilgai nematė. Na, norėčiau, kad jis kurį laiką galėtų pabūti mano vietoje, stengtis iš visų jėgų, o mainais gautų tokį požiūrį, kokį aš gaunu iš jo.
