Mano vyras labai mažai bendrauja su savo tėvais ir seserimi. Ir dabar jis labai nepatenkintas, kad aš daug bendrauju su savo tėvais.
Mano vyras sako, kad mes turime savo šeimą ir tėvai nėra tos šeimos dalis. Suprantu, kad jis turi teisę taip elgtis su savo tėvais. Bet kodėl ir aš turėčiau taip elgtis su savo tėvais?
Mano vyras užaugo labai įdomioje šeimoje. Jo tėvai negeria, bet jų šeimos negaliu pavadinti normalia. Jo paties tėvas paliko jų šeimą, kai Brajanui buvo vos dveji metai. Jo motina kelerius metus gyveno atskirai ir viena augino Brajaną. Paskui ji ištekėjo antrą kartą ir kartu susilaukė vaiko – mergaitės Alisos.
Mano vyras pasakoja, kad niekas niekada nesirūpino nei jo seserimi, nei juo. Jie augo tarsi vieni. Tėvai jais tik rūpinosi, bet niekada jų neapglėbė ir nepabučiavo, niekada nepasikalbėjo su jais iš širdies. Atrodė, tarsi tėvai tik vykdytų savo tėvų pareigas. Mano vyras paliko tėvų namus iškart po to, kai baigė vidurinę mokyklą, ir nebenori bendrauti su tėvais.
Geriausia, kad jų nebuvo mūsų vestuvėse. Nors mano vyras juos pakvietė, ir jie nepasveikino mūsų su tokiu svarbiu įvykiu. Suprantu, kad mano vyro santykiai su patėviu gali būti blogi. Bet kaip galima turėti blogus santykius su savo motina? O mano vyras man kartą prisipažino, kad jo mama net neatėjo jo palydėti į kariuomenę. Nesuprantu, kaip galima taip elgtis su savo vaiku.
Mano santykiai su tėvais puikūs. Jie visada dalyvauja mano gyvenime, viską apie mane žino. Jie visada man padėdavo įveikti nesėkmes ir nuoširdžiai džiaugdavosi, kai man kas nors pavykdavo. Jie visada mane visur palaikė ir davė gerų patarimų. Jie visada buvo su manimi svarbiausiomis akimirkomis.
Esu ištekėjusi trejus metus ir gyvenu atskirai, bet žinau, kaip jiems sekasi, su kokiomis problemomis jie susiduria. Ir jie taip pat viską žino apie mane. Stengiuosi dažnai juos aplankyti ir pasikviesti pas save.
Mano tėvams labai patinka mano vyras. Tačiau supratau, kad mano vyras labai nejaukiai jaučiasi, kai atvažiuojame aplankyti tėvų. Maniau, kad laikui bėgant jis pripras ir viskas pagerės. Tačiau pastaruoju metu jis vis randa pasiteisinimų, kodėl negali su manimi vykti pas tėvus.
Aš neprieštarauju, neverčiu jo važiuoti su manimi. Dabar aš pati važiuoju pas juos. Bet pastaruoju metu Brajanas man priekaištauja, kad elgiuosi kaip mažas vaikas, kuris negali gyventi be tėvų.
– Kodėl taip dažnai važiuoji pas tėvus? Dabar tu turi mane, ir tau daugiau niekas nereikalingas! Neturėtum taip dažnai važiuoti pas tėvus!
Buvau tiesiog sukrėstas, kai tai išgirdau. Mano mama visiškai nesikiša į mūsų gyvenimą, kaip ir tėtis. Jie niekada nepeikia mano atžalos ir niekada neduoda man jokių patarimų. Kai grįžtu namo iš tėvų, elgiuosi ramiai ir nedarau skandalų. O dabar mes su Brajanu nuolat dėl to baramės.
Manau, kad jis tiesiog pavydi gerų mano santykių su tėvais. Nežinau, kaip jam padėti, bet vis tiek neatsisakysiu bendrauti su tėvais.
Dabar net nežinau, ar turėčiau su Brajanu susilaukti vaiko. Kas, jei jis uždraus mano tėvams matyti mūsų kūdikį? Mano tėvai to tikrai neišgyvens. Jie labai įsižeis ir labai dėl to nerimaus.
