Alina buvo visiškai laiminga. Ji buvo laiminga, nes rado vyrą, su kuriuo norėjo toliau kurti savo gyvenimą. Kiekvienas pasimatymas su juo buvo stebuklingas ir šviesus. Jis dovanodavo jai gėlių puokštes ir dovanas. Kiekviena jos draugė pavydėjo Alinai laimės, tik Barbara vis kartojo:
– Tu pirma pažiūrėk, gal tai dėl naudos su tavimi, jam tiesiog reikia tavo pinigų.
Tačiau aš nekreipiau dėmesio į draugės žodžius ir toliau džiaugiausi savo laime.
Praėjus šešiems mėnesiams po pažinties su vaikinu nusprendžiau supažindinti jį su savo tėvais. Tačiau iš pradžių tėvai nelabai džiaugėsi mano žentu, nes tėvas svajojo, kad ištekėsiu už jo verslo partnerio sūnaus. Tačiau tėvas ir motina pagarbiai vertino mano pasirinkimą ir viskas klostėsi puikiai.
Po metų mes oficialiai tapome vyru ir žmona. Mūsų vestuvėse dalyvavo daugiau nei šimtas svečių. Mano tėvų vestuvinė dovana buvo dviejų kambarių butas, esantis miesto centre. Kai mudu su vyru iš dvidešimtojo aukšto žvelgėme į miestą, atrodė, kad visas pasaulis mums po kojomis.
Tėtis greitai surado puikią vietą mano sutuoktiniui savo biure. Tada mano sutuoktinis tapo tėčio pavaduotoju ir tvarkė svarbius reikalus.
Palaipsniui tėčio žentas jį pamėgo, nes jis puikiai atlikdavo visas užduotis. Kartą tėtis pasakė, kad dabar jis yra patenkintas savo įmonės ateitimi, nes turi puikų gavėją. Iš pradžių su vyru gyvenome tik sau. Dažnai važiuodavome atostogauti į užsienį. Per metus aplankydavome tris ar net keturias naujas šalis. Bet tada mano tėvai pradėjo kalbėti apie tai, kaip būtų gerai, kad turėtume vaikų. Taip pat pradėjome galvoti apie įpėdinį.
Nuo tos akimirkos, kai pradėjome apie tai galvoti, praėjo keli mėnesiai, o testas visą laiką rodė vieną eilutę. Susirūpinome ir nusprendėme, kad turime atlikti išsamų patikrinimą. Mums abiem buvo atliktas tyrimas. Paaiškėjo, kad turiu problemų su reprodukcine sistema.
Pradėjau gydymą. Gulėjau brangiose klinikose, dažnai važinėjau pas specialistus Maskvoje. Tačiau viskas buvo be rezultatų. Kelis kartus atlikome dirbtinį apvaisinimą, tačiau ir jis nedavė jokių rezultatų. Tuo metu man jau buvo trisdešimt, bet apie kūdikį galėjau tik svajoti.
Nusprendėme, kad mano jubiliejų švęsime kaip šeima. Iš vyro pusės pasveikinti manęs atvyko jo mama ir sesuo, o iš mano pusės – tėvai ir dar du giminaičiai.
Įpusėjus pokyliui netikėtai suskambo mano telefonas. Kambaryje buvo labai triukšminga, ir aš išėjau. Man skambino kažkoks nežinomas numeris. Maniau, kad tai vienas iš mano draugų, bet ragelyje pasigirdo nepažįstamas balsas.
Mergina pirmiausia prisistatė, o paskui pasakė:
– Alina, aš tave gerai pažįstu, todėl prašau, kad išklausytum ir ramiai reaguotum į mano žodžius. Mes su jūsų sutuoktiniu jau seniai esame kartu ir labai mylime vienas kitą, be to, netrukus susilauksime su juo kūdikio. Jis toks laimingas. Jis man pasakė, kad negali turėti vaikų, todėl prašau tavęs, kad jį paleistum, nes tik su manimi jis gali būti tikrai laimingas.
Tą akimirką beveik susigūžiau bejausmė. Tada susitvardžiau ir nuėjau į svečius. Šypsojausi per jėgą, nes šventinė nuotaika akimirksniu dingo.
Kai su tėvais likome vieni prie stalo, papasakojau jiems apie skambutį. Tuo metu mano sutuoktinis išblyško kaip siena ir nieko negalėjo paaiškinti. Mano tėvas įsiuto ir išvarė svainį į gatvę. Kai atvažiavau prie mūsų namų, prie įvažiavimo manęs laukė girtas sutuoktinis.
Jis ėmė mane įtikinėti, kad nežino, kaip tai atsitiko. Sakė, kad mergina jį tiesiog užkalbino. Tada jis pradėjo sakyti, kad tiesiog ieškojo surogatinės motinos, kuri išnešiotų mums kūdikį. Jis sakė, kad ją paliko.
Patikėjau savo vyru ir įleidau jį į butą. Kitą rytą paskambinau tėčiui ir pasakiau, kad mes susitaikėme ir mums viskas gerai. Tačiau vis tiek jaučiausi šiek tiek nejaukiai. Man atrodo, kad jis buvo intymumo su mergina iniciatorius, o aš netikiu, kad vyras gali būti pririštas prie savęs per magiją. Dabar sėdžiu ir galvoju, ar turėčiau leisti jam eiti pas tą merginą, juolab kad jie netrukus susilauks kūdikio. Tačiau aš jį myliu ir žinau, kad kentėsiu dėl jo. Ką dabar daryti, nežinau?
