Pirmosios dukros susilaukiau dar būdama aštuoniolikmetė. Taip lengvai pagimdžiusi supratau, kad gimdyti visai nebaisu. Jau tada surogatinė motinystė buvo plačiai paplitusi ir aš rimtai apie tai galvojau…
Mano šeima nebuvo labai pasiturinti. Tėvams buvo sunku išlaikyti mane ir mano tris seseris. Susituokiau būdama 17 metų. Su vyru ir maža dukrele vos išgyvenome. Neturėjome nei pinigų, nei nuosavo būsto, todėl turėjome daryti viską, ką galėjome. Tuomet vėl pagalvojau apie surogatinę motinystę. Vyras nepalaikė mano idėjos, kad ir kaip stengiausi jį įkalbėti, nes man tai atrodė geriausias būdas išspręsti mūsų finansines problemas.
Po kurio laiko susilaukėme antrojo vaiko. Pasidarė dar sunkiau, ir mano vyras paliko šeimą, negalėdamas ištverti sunkumų. Taigi likau viena su dviem mažais vaikais. Laimei, padėjo mano mama ir seserys: kol aš buvau darbe, jos rūpinosi mano mergaitėmis. Tačiau vis tiek negalėjau susitvarkyti finansiškai. Taigi šį kartą nusprendžiau įgyvendinti idėją, kuri visus tuos metus kirbėjo mano galvoje.
Išvykau į Sankt Peterburgą. Ten kreipiausi į surogatinės motinystės agentūrą. Buvo keli bandymai įsodinti embrioną, bet nieko nepavyko. Ir paskutinį kartą nėštumas baigėsi persileidimu. Po to supratau, kad daugiau to nebedarysiu.
Grįžau namo ir nusprendžiau to atsisakyti. Tačiau po pusmečio internete pamačiau skelbimą: vienos kinų agentūros Maskvos biuras siūlė geras sąlygas. Paskambinau, nieko nesitikėdamas: buvo verta pabandyti. Jei pavyktų, būtų gerai. Jei nepasisekė, vadinasi, nebuvo lemta.
Ir šį kartą viskas pavyko. Dvylika mėnesių su mergaitėmis gyvenome gražiame bute naujame name. Būsimieji kūdikio, kurį jiems išnešiodavau, tėvai nebuvo šykštūs: jie lepino mus brangiais maisto produktais, dovanojo dukroms žaislų, mokėjo už mūsų keliones į kiną ir zoologijos sodą. O po devynių mėnesių pagimdžiau gražų, sveiką berniuką.
Tada grįžome į gimtąjį miestą, surogatinės motinystės mokesčio užteko nusipirkti dviejų kambarių butą mūsų rajone. Ir dar buvo likę gyvenimo metai, kai nieko sau neatsisakėme.
Po dvejų metų vėl tapau surogatine motina. Vėl pagimdžiau vaiką šeimai iš Kinijos.
Dabar su dukromis gyvename dideliame privačiame name. Mergaitės turi viską, ko joms reikia. Kai kas gali mane teisti, bet aš nematau nieko blogo, kad savo šeimai užtikrinu puikias gyvenimo sąlygas, net jei jos tokios ir yra.
