Prabudau pajutęs, kad ant manęs laikosi moters ranka. Aš jai sudrausminau, bet ji nenustojo manęs priekabiauti.
– Nereikėjo tramdyti merginos. Ji yra savo amato meistrė. Ir viskas nemokamai, tu esi keistas žmogus, – pasakė man vyras.
– Man neįdomu, – sumurmėjau.
– Neįdomios merginos? Tave domina berniukai? Galiu susirasti berniuką, tai ne problema.
Pažvelgiau pro langą ir sunkiai atsidusau. Tikrai neprisiminiau, kodėl sėdžiu traukinyje. Paskutinis dalykas, kurį prisiminiau, buvo Naujųjų metų vakarėlis. Nusprendžiau išlipti kitoje stotyje, ten susisiekti su draugais ir kaip nors išspręsti problemą. Tačiau telefono su savimi neturėjau.
– Kur mes važiuojame? – paklausiau savo bendrakeleivio.
– Tu nieko neprisimeni?
Atsakymo nesitikėjau.
Jau tambūre sutikau merginą, kuri mane pažadino. Ji buvo tikrai graži, bet ne veltui taip aštriai sureagavau – juk reikia bent jau susipažinti. Ji rūkė ir liūdnai žiūrėjo į grindis.
– Kas atsitiko? Kodėl tu liūdna?
Ji nieko neatsakė. O paskui sušnabždėjo:
– Čia gali mėgautis viskuo, ką mylėjai prieš kelionę. Tu mylėjai brunetes, kodėl taip staiga mane atstūmei? Tu esi ateistas, tu nebijai nuodėmės. Dabar dėl tavęs turiu bėdų. Aš būsiu pažemintas pareigose.
– Ką turi omenyje, pažemintas? – Aš buvau nustebęs.
Tada pasirodė konduktorius ir neleido merginai atsakyti.
– Ar tu esi naujokė? Parodykite man savo bilietą!
– Leiskite man pažvelgti į kupė.
Įėjau į kupė, bet ten nebuvo nei bilieto, nei mano daiktų.
– Kur mano lagaminas?
– Kam jis jums reikalingas? – Bendrakeleivis nusišypsojo.
– Man reikia bilieto, konduktorius nori jį pamatyti.
– Jis pririštas prie mano kojos. Tu toks keistuolis.
Iš pradžių pamaniau, kad tai koks nors pokštas. Bet konduktorius sugriebė mane už kojos ir ėmė ieškoti.
– Paslėpk! – sušuko ji.
– Jū, aš nesileidžiu nuleidžiamas. Jis juk ne tikras! – Už manęs džiaugėsi mergina, kurios glamonės mane pažadino.
Konduktorius pagriebė mane ir išvedė iš kupė. Ji atidarė važiuojantį traukinį ir išmetė mane tiesiai ant sniego.
– Aišku. Tu pabudai! – Aš ją išgirdau.
Maniau, kad mane rado ant bėgių ir išgelbėjo ligoninėje.
Kai atgavau sąmonę, į mano kambarį atėjo kolegos. Jie man pasakė, kad nukritau ir suklupau švęsdamas Naujųjų metų vakarėlį. Kadangi praradau sąmonę, jie iškvietė greitąją pagalbą.
Nuostabiausia buvo tai, kad traukinio nebuvo. Jiems išvažiuojant jauna brunetė, labai panaši į tą pačią merginą iš traukinio, pamojavo man ranka ir sušnabždėjo:
– Sėkmės, bėgliau. Iki pasimatymo.
Po to ji išsisklaidė kaip rūkas ir dingo nežinoma kryptimi.
