Su vyru Saša kartu gyvename daugiau nei 20 metų. Gyvenome ramų ir taikų gyvenimą. Turėjome sodybą, į kurią važiuodavome kiekvieną savaitgalį. Saša tvarkė butą, o aš gaminau maistą. Maniau, kad taip gyvensime iki pat senatvės. Staiga Saša man pranešė naujieną:
– Nataša, atsiprašau. Palieku tave. Sutikau kitą moterį ir labai ją myliu!
Žinoma, būdamas 38-erių nebuvau kvailas. Puikiai mačiau, kad mano vyras susipažino su kita moterimi. Stengiausi iš to nedaryti didelės problemos. Maniau, kad Saša niekada manęs nepaliks.
“Malonūs” pažįstami dažnai net siųsdavo man Sašos nuotraukas su meiluže. Bet aš su tuo susitaikau. Ir tada Saša staiga pasakė, kad palieka mane. Man tai buvo visiška staigmena. Gerai, kad bent jau mūsų dukra atostogavo su draugais pajūryje. Norėdama pasijusti geriau, pasakiau draugams, kad vyras mane paliko.
Surinkome moterų tarybą. Viena draugė man patarė numesti svorio ir susirasti kitą vyrą. Kita draugė man patarė nedelsiant kreiptis į raganių gydytoją ir susigrąžinti savo vyrą. Trečiasis draugas iš karto patarė man susirasti naują vyrą.
Maša tarė:
– “O tu gyveni taip, kaip gyvenai! Bus lengviau!
– Bet aš negaliu taip gyventi! Man taip skauda!
– Ir jūs privalote! Laikui bėgant skausmas praeis. Patikėkite manimi. Aš jau išgyvenau tris skyrybas! Valote butą, gaminate maistą, einate į darbą, žiūrite filmą ir skaitote knygą.
– Bet kam ruošiu maistą?
– Kam? Mes! Mes ateisime kiekvieną vakarą ir valgysime viską, ką pagaminsite!
Padėkojau draugams už patarimus. Tačiau ilgai negalėjau nuspręsti, kurio patarimo laikytis. Galiausiai nusprendžiau pirmiausia nueiti pas močiutę. Nufotografavau savo vyrą ir jo meilužę. Aiškiaregė išlankstė kortas, atliko kažkokį ritualą ir pasakė, kad mano vyras grįš pas mane po dviejų savaičių.
Tačiau jis negrįžo nei po dviejų savaičių, nei po mėnesio. Tuo pat metu atidaviau moteriai pusę savo mėnesinio atlyginimo. Be vyro buvau labai vieniša ir vieniša. Todėl parduotuvėje pradėjau pirkti didelius kiekius pyragų ir pyragaičių. Po dviejų savaičių pasisvėriau ir supratau, kad nebegaliu taip tęsti. Vienu metu priaugau 7 kilogramus.
Todėl nusprendžiau padaryti ką nors kita. Atlikau generalinį namų valymą, viską švariai nušveičiau, persodinau gėles, pertvarkiau visus baldus. Mano butas buvo toks jaukus ir gražus! Taip pat užsirašiau į šokius: turėjau numesti svorio po to, kai suvalgiau tiek daug tortų ir pyragaičių.
Kiekvieną dieną gaminau sriubą, kuri labai patiko mano vyrui. Tada mano draugės pribėgdavo prie manęs ir viską suvalgydavo. Kai jie išvažiuodavo, žiūrėdavau serialą “Sostų karai”. Mes su Saša buvome daug apie jį girdėję, bet nebuvome radę laiko jį pažiūrėti. Man labai patiko tas filmas. Man patiko jį žiūrėti vakarais.
Vieną vakarą staiga atsidarė durys. Į kambarį įėjo Saša. Jis pamatė, kokia švari ir graži mano vieta. Butas kvepėjo jo mėgstamais žaliaisiais barščiais. Aš ramiai sėdėjau ant sofos ir žiūrėjau muilo operą.
– Nataša, labas vakaras. Atvykau pasiimti to, ko nepasiėmiau praėjusį kartą.
– Taip, žinoma! Aš juos jau padėjau į šalį! Ar turite krepšį?
– Ne!
– Gerai, turiu vieną!
Sudėjau Sašos daiktus ir padaviau jam krepšį.
– Ar gaminote žaliuosius barščius?
– Taip, aš tai padariau! Ar esate alkani? Norite barščių?
Saša minutėlę pagalvojo, paskui linktelėjo galva. Įpyliau jam barščių. Saša suvalgė dvi lėkštes. Tada jis pasakė:
– Ačiū, Nataša! Einu!
– Pirmyn! Turiu užbaigti epizodą!
– Ką žiūrite?
– Sostų žaidimas.
– O mes kažkada, pamenate, norėjome kartu pažiūrėti šį filmą? – Saša liūdnai paklausė.
– Aš prisimenu! – Atsakiau.
Tada Saša išėjo. Kurį laiką verkiau, tada pažiūrėjau likusią filmo dalį ir nuėjau miegoti. Po dviejų savaičių Saša atėjo pas mane su visais savo daiktais. Žiūrėjau į jį ir nesupratau, kas vyksta.
– Nataša, atsiprašau! Aš tave labai myliu! Man patinka jūsų sriuba ir barščiai, šis jaukus butas. Atleisk, atsiprašau, kad čiulpiau tavo jauną kūną.
– Pasiilgote mano barščių?
– Man visko trūksta! Bet pirmiausia, aš tavęs pasiilgau!
– Gerai! Įeikite!
– Man taip gėda dėl tavęs ir mūsų dukters! Jūs jai nieko nepasakysite?
– Gerai, aš to nedarysiu. Norite vakarienės?
– Aš tai padarysiu. Labai ačiū.
