Niekada nesupratau vyrų, kurie, pragyvenę su žmona daug metų, pradeda ieškoti jaunesnės pamainos. Kas skatina tokius vyrus?
Pavyzdžiui, aš jau daug metų esu laimingas su savo žmona ir neįsivaizduoju, kad elgčiausi su ja blogai, palikčiau ją. Bet tokių pavyzdžių yra daug. Pavyzdžiui, mano buvęs kolega Vincas įsivėlė į tokią istoriją, kad negali jam pavydėti.
Kai Vincas sutiko Idą, jis labai pasikeitė. Juk iki šio susitikimo, būdamas 55 metų, jis jautėsi kaip senukas. Su žmona jiedu buvo pragyvenę 25 metus. Jo sūnus jau suaugęs, dukra – paauglė. Su žmona nebuvo jokios romantikos. Jis gyveno įprastu ritmu, kuriame buvo tik pilka kasdienybė. Ji buvo matoma. Vincas vaikščiojo niūrus, apsirengęs kaip senukas. Tada į mūsų įmonę atėjo naujas buhalteris.
Tai buvo Ida. Ji – graži ir linksma 45 metų moteris. Ir Vincas kažkaip iškart atgijo jai atėjus. Tarp jų prasidėjo bendravimas, o paskui jis peraugo į kažką daugiau. Tada jis papasakojo apie tarp jų įvykusį pokalbį.
– Kada ketinate palikti šeimą?
– Nežinau, kaip pasakyti žmonai, kad noriu su ja išsiskirti. O mano dukra dabar tokio amžiaus, kad, manau, šią žinią priims su kaupu.
– Tuomet pasilik su žmona ir vaikais. Daugiau nesiruošiu gaišti tau laiko. Man netrūksta vyrų dėmesio.
– Nagi, Ida, juk žinai, kad galiu su tuo susitvarkyti.
Vincas netrukus prisipažino žmonai, kad įsimylėjo kitą. Ji, žinoma, buvo nusiminusi, verkė, bet susitaikė su jo pasirinkimu. Tačiau vaikai sakė, kad tą akimirką, kai jis paliko šeimą, dėl jų mirė. Jie pasakė, kad daugiau su juo nebendraus. Bet tą akimirką Vincas apie nieką negalvojo. Jis norėjo naujo gyvenimo, nesvarbu, kokia kaina.
Vincas ir Ida pradėjo gyventi nuomojamame bute. Savo butą jis paliko žmonai ir vaikams.
Ida savo buto neturėjo. Ji gyveno su motina ir neketino jo ten kviestis. Jis labai norėjo su Ida susilaukti vaikų. Ji atrodė labai jauna, nors jai jau buvo 45 metai. Ji sakė, kad niekada nenorėjo gimdyti, nes bijojo sugadinti savo figūrą. O dabar ji labai norėjo susilaukti kūdikio.
– Ida, aš labai džiaugiuosi tavimi. Bet manau, kad galėtume būti dar laimingesni.
– Kaip?
– Jei susilauktume vaiko.
– Aš irgi noriu turėti kūdikį.
Vincas ir Ida labai džiaugėsi šia idėja. Tačiau moteris negalėjo pastoti natūraliai. Jie buvo ištirti mokamoje klinikoje. Paaiškėjo, kad ji negalėjo pagimdyti pati. Vienintelė galimybė buvo pasamdyti surogatinę motiną. Surogatinės motinos paslaugos nėra pigios.
Vincas turėjo dirbti visą parą, kad susitaupytų padorią pinigų sumą. Be to, jis įklimpo į didelę paskolą. Jis netgi skolinosi pinigų iš manęs. Ir pagaliau poros svajonė išsipildė. Jie sužinojo, kad jų pasamdyta surogatinė motina pastojo. Ir kokia buvo jų nuostaba, kai sužinojo, kad tai bus dvynukai!
Tačiau, kaip paaiškėjo, Ida nebuvo labai patenkinta šia žinia ir po kurio laiko padavė skyrybų prašymą.
– Ida, kas tie lagaminai prie durų?
– Aš tave palieku ir padaviau skyrybų prašymą.
– O ką daryti su mūsų meile ir vaikais, kurie netrukus gims?
– Tu tokia naivi. Aš negaliu turėti vaikų. Šie dvynukai gims iš donoro kiaušinėlių. Aš nesu jų motina. Bet tu esi. Taigi turėsi juos auginti pati. O kalbant apie meilę, aš klydau. Aš tavęs nemyliu.
Atsižvelgdama į tai, Ida išėjo. Ji paliko ne tik butą, bet ir Vinco gyvenimą. Dabar jis gyvena vienas su dvyniais. Vyresnieji vaikai su juo vis dar nebendrauja. Jis jau yra priešpensinio amžiaus. Vargu ar jam pavyks susirasti gerą darbą. Vincas labai nori grįžti pas žmoną. Tačiau ji tik juokiasi iš jo ir nenori atleisti jo išdavystės.
