Trisdešimtmetė Anna dar niekada nebuvo dirbusi už atlyginimą, ir niekas jos visiškai neglumino. Taip neįprastai ji galėjo atsigręžti į merginą, kurios visiškai nelietė sunkios situacijos darbe ir kuri gražiai atsilygino už gyvenimą namuose. Metams bėgant, o metai buvo tikrai ypatingi, jos vyras buvo auksinis ir ji visada elgėsi su juo ypatingai.
Jai visada buvo patogus toks požiūris, kad ji rūpinasi šeima ir yra atsakinga už tai, kad namuose būtų švaru ir visada būtų maisto, o vyras atsakingas už visa kita. Taip ir buvo. Bet tada, visiškai netikėtai, vyras jai pasakė, kad nori, jog ji susirastų darbą, ir jam nepatiko, kad ji tiek daug laiko praleidžia namuose. Taigi jam būtų gerai, jei ji puikiai tobulėtų ne namuose.
Anai tai buvo netikėta, tačiau ji nusprendė pabandyti ir įsidarbino samdoma darbuotoja šokių studijoje administratore. Jos išvaizda puikiai tiko ir ji ėmė sulaukti daug komplimentų. Jos vyras iškart suprato, kad ji visiškai negali grįžti namo laiku ir kad vakarienė visai neparuošta. Jis ėmė nuolat ant jos pykti ir ėmė ją keikti.
Ana nesuprato ginčų priežasties ir galiausiai, kai ji ėmė visiškai įkalbinėti vyrą, kad šis nesipiktintų, jis pasakė, kad jei ji renkasi darbą, o ne namų gyvenimą ir ne buvimą jo sutuoktine, tai tegul lengvai sutinka su jo noru išsiskirti. Tačiau Anai tai buvo beprotiškas šokas; ji suprato, kokia yra problema.
Štai kodėl nuolat kildavo konfliktų. Kur Anna visada būdavo kalta ir tai iš tiesų tik baisiai erzino jos vyrą, jis pykdavo ir niekada nesuprasdavo, dėl ko tai vyksta. Taigi jis nusprendė, kad kadangi ji nenori daryti nuolaidų, skyrybos tiesiog užtikrintos, tačiau Ana nesiruošė išsiskirti su vyru, nes nematė tam jokios priežasties ir kantriai kentė jo kaprizus. Galiausiai jis tapo toks smurtaujantis, kad ji suprato, jog, norėdama išsaugoti šeimą, turi grįžti į namus ir išeiti iš jų. Vyras niekada daugiau neprašė jos grįžti į darbą.
