Kartais vaikams sunku suprasti, kuo vadovaujasi jų tėvai savo veiksmuose. Štai ir Viktorija buvo tarsi apstulbusi, o artimųjų veiksmų nesupratimas kėlė didelį nepasitenkinimą.
Viktorija su Džeiku susipažino iškart po mokyklos baigimo. Vaikinas pasirodė esąs darbštus, rūpestingas. Jis buvo penkeriais metais vyresnis už ją, dirbo įmonėje meistru-techniku. Uždirbdavo gerus pinigus, todėl dažnai dovanodavo jai gėlių ir malonių smulkmenų. Bet paskui reikalai susiklostė negražiai ir jis buvo atleistas iš darbo. Džeikas nesutriko ir stengėsi užsidirbti pinigų visur, kur tik galėjo. Jaunoji pora svajojo apie vestuves. Beveik iš karto po pirmojo romantiškų santykių mėnesio jie pradėjo nuomotis nedidelį kambarį, o vėliau – butą. Pinigų nebuvo daug, bet jų abiem užteko.
Viktorija pamažu išsivežė savo daiktus iš tėvų namų. Tėvų buto raktą ji visada turėjo su savimi. Ji nemanė, kad verta kaskart varginti tėvus. Pamažu mergina susirinko viską, ką buvo įgijusi protėvių namuose. Paaiškėjo, kad per dvidešimt penkerius metus susikaupė daug gražių smulkmenų. Kartais Viktorijai patikdavo tiesiog grįžti namo prie šeimos sienų ir prie kvapnios arbatos puodelio prisiminti vaikystę. Juk ji užaugo toje aplinkoje. Viskas aplinkui jai buvo pažįstama, su kiekvienu daiktu buvo susiję savi šilti prisiminimai. Be to, būtent tėvų bute Džeikas pasiūlė jai pasimylėti.
Vestuvės buvo suvaidintos labai kukliai. Buvo pakviesta nedaug žmonių. Šventinį stalą puošė šampano buteliai, keletas vaisių ir sumuštinių su dešra. Viktorijos tėvai padovanojo pinigų. Tiesa, jaunoji pora tikėjosi didesnės sumos, tačiau iš vaikino giminaičių pusės jiems teko tenkintis tik virtuviniu skrudintuvu. Nepaisant visko, vaikinai gyveno “iš širdies į širdį”. Nors uždirbo nedaug, o vieno kambario butą remontavo jų močiutė. Jie buvo laimingi savo mažame lizdelyje ir svajojo, kad kada nors galės iš jo išsikraustyti ir gauti padorų būstą.
Artimas draugas po vestuvių padovanojo jiems didelį jaunosios poros portretą. Kadangi nuomojamo buto šeimininkė draudė gadinti sienas, Viktorija nusprendė pakabinti suvenyrą savo kambaryje tėvų bute. Vieną dieną mergina nuėjo į savo namus gerai nusiteikusi, tačiau į vidų patekti negalėjo. Paaiškėjo, kad jos tėvai prieš kelias dienas pakeitė spyną, bet Vikstrija apie tai nežinojo.
Po ilgo pokalbio telefonu su savo šeima mergaitė su ašaromis akyse nuskubėjo pas Džeiką ir smulkiai papasakojo visą nepasitenkinimą, kurį jai išreiškė artimieji. Pasak motinos, Viktorija turėjo visada jiems pranešti, kad nori atvykti, o ne tiesiog užsukti kaip sniegas ant galvos be kvietimo į svetimus namus. Labiausiai mergaitę įžeidė tai, kad motina ir tėvas dabar su ja elgėsi kaip su pašaliete. Jie sakė: “Tiesiog ištekėk ir atsisveikink. Atrodė, kad jie tiesiog džiaugiasi, jog jų pačių dukra pagaliau ištekėjo ir pradėjo gyventi atskirai.
Džeiko motina buvo visiškai vyresniosios kartos pusėje. Ji irgi manė, kad geriausia iš anksto įspėti šeimą apie apsilankymą, net jei jis vyksta į tėvo namus.
Kai kilo problemų dėl nuomojamo buto, Viktorija paprašė grįžti gyventi į savo kambarį. Tiesa, jai teko persikraustyti su savo jaunu sutuoktiniu. Jos tėvai buvo griežtai nusistatę prieš. Viktorijai pasidarė dvigubai nepatogu ir nuo tada ji suprato, kad yra atsakinga už savo gyvenimą, o spręsti problemas turėtų padėti tik jos vyras. Kaip paaiškėjo, dabar jos gyvenime nebuvo artimesnių žmonių.
Ji pasiėmė viską iš tėvų namų ir kartu su Džeiku persikėlė į kitą miesto galą. Jauna pora susirado nedidelį namą nuomotis miesto ribose ir pradėjo galvoti apie darbo paieškas užsienyje ir išvykimą. Viktorija nustojo bendrauti su motina ir tėvu. Matyt, trapioje merginos širdyje nusėdo didžiulė nuoskauda, kuri metams bėgant gali išnykti. Viktorija taip ir nesugebėjo suprasti savo artimųjų, nes jų poelgį laikė niekšybe.
Kaip manote, ar Vikos tėvai pasielgė piktai ir negražiai su savo dukra?
