Mama padėjo ant stalo dubenį su pyragais ir pasakė, kad galime sėsti vakarieniauti. Lauke buvo taip šalta, kad visa šeima norėjo išgerti šiltos arbatos ir susisupti į minkštą antklodę. Sūnus suvalgė keletą pyragaičių ir ėmė žaisti su žaislais.
– Imk daugiau, sūnau! Šiandien tu atrodai labai rūpestingas! – pasakė mama.
– Šiandien į mokyklą atvyko dėdė iš policijos.
– Ar jis tau papasakojo ką nors įdomaus?
– Taip. Papasakojo mums, kaip gerai gyventi. Pasirodo, mes darome daug klaidų.
– Ką turite omenyje?
– Na, jūs mane laikote vaiku, bet aš esu žmogus.
– Tai kas tada?
– Turiu teisių, kurias tu ir tėtis turite gerbti.
– Pateik man pavyzdį, – susierzinusi pasakė mama.
– Negalima kelti balso, negalima kištis į tavo asmeninį gyvenimą…
– Ar tu jau turi asmeninį gyvenimą?
– Po pamokų noriu pažaisti kompiuteriu, o tu man draudi. Aš paklūstu ir pradedu ruošti namų darbus, nors turiu pilną teisę ir toliau žaisti. Taip, ir tu neturėtum manęs versti valgyti daržovių – tai laisvo pasirinkimo teisės pažeidimas. Aš nekalbu apie diržą. Žinai, mane galima pašalinti iš šeimos. Mokytojas taip pat baudžia mane neteisėtai. Jei ji palieka mane po pamokų, galiu iškviesti policiją ir užfiksuoti pažeidimą.
– Ar tau jos negaila? Tu gali patekti į kalėjimą.
– Man gaila, bet kodėl ji turėtų pažeisti mano teises?
Mama nuėjo plauti indų, o sūnus ėmė kažką rašyti ant popieriaus lapo. Tada jis pribėgo prie mamos ir padavė jai žinutę: “50 rublių už valymą, 30 rublių už šuns vedžiojimą ir 20 rublių duonai. Skola 130 rublių už praėjusią savaitę”.
Perskaičiusi tekstą, moteris paklausė sūnaus:
– Ar mama turi kokių nors teisių?
– Žinoma, juk tu jau suaugęs.
– Tada dabar ir aš parašysiu.
Ji kažką parašė ant popieriaus lapo ir nusijuokė. O kai laišką atidavė sūnui, beveik verkė:
“Valymas, skalbimas, maisto gaminimas, ėjimas į mokyklą, dalyvavimas tėvų susirinkimuose, atostogos. Jaudulys, gydymas, palaikymas. Pirmosios bemiegės naktys, milijonai ligos dienų, žili plaukai jaunystėje, tavęs ieškojimas per mišką stovykloje. Visi rūpesčiai ir nerimas. Tai nemokama. Kodėl? Nes aš tave myliu!”
Sūnus apkabino motiną ir nusibraukė ašarą nuo skruosto. Jie kartu nuėjo į miegamąjį pailsėti. Tai buvo tikrai sunki diena…
