– Tu nesi žmona, tu esi tarnaitė. Tu neturi vaikų!

– Mama, Helena persikels gyventi pas mus. Jie remontuoja butą, ten neįmanoma gyventi. Yra laisvas kambarys, kodėl ji turėtų sėdėti ten dulkėse? – pasakė Helenos vyras.

Matyt, jo ši mintis nesuglumino, ko negalima buvo pasakyti apie žmoną ir motiną. Motina jo neskriaudė, bet negalėjo pakęsti savo atžalos.

– Turiu dirbti, negaliu čia būti, – sušnabždėjo Helena.

Žmona dirbo nuotoliniu būdu, todėl jai reikėjo ramybės. Džeikas visą dieną būdavo išvykęs į darbą, todėl nebuvo lengva sėdėti su uošve po vienu stogu. O Helena buvo įpratusi namuose būti viena, kad niekas jos netrukdytų.

Helena žvelgė į storą uošvę ir nerado žodžių. Ji nenorėjo pakęsti šios jaunos moters buvimo šalia, bet, matyt, nebuvo jokios išeities. Jie susėdo prie stalo ir pradėjo vakarieniauti.

– Helena, paduok savo firmines salotas, – pasakė Džeikas.
– Džeikai, nevalgyk tos chemijos. Padariau tau daržovių, jos naudingesnės, – bėdojo jos uošvė.

Helenos veidas pasikeitė. Ir šiaip, jos vyras buvo alergiškas pomidorams – kaip galėjo pamiršti jos uošvė? Vaikystėje ji irgi nekreipė į tai dėmesio. Sakė, kad jai nėra ko bėgti pas gydytojus, duosiu tabletę ir praeis.

– Jis turi alergiją. Kodėl į salotas įdėjote pomidorų? – pasakė Helena.
– Ką tu išgalvoji? Yra vienas pomidoras, nieko baisaus nenutiks, – paprieštaravo giminaitė.
– Jis susirgs, turiu jį gydyti.
– Helena, nusiramink jau. Jis neturi jokios alergijos. Jis tik sėdi ir nieko nesako. Jo paties motina pažįsta jį geriau nei tu.
– Aš esu jo žmona. Aš rūpinuosi savo vyru.
– Tu nesi žmona, tu esi tarnaitė. Tu neturi vaikų! Kai turėsi, pasikalbėsime.

Helena pašoko nuo stalo ir nubėgo į miegamąjį. Jos uošvė visada mušdavo svainę į skaudamą vietą. Džeikas puolė guosti žmoną.

– Džeikai, atsiprašau. Geriau eisiu pas tėvus. Arba į biurą. Aš negyvensiu su tavo motina.
– Leisk man su ja pasikalbėti. Ji išvažiuos!
– Ne, mes tai jau milijoną kartų aptarėme. Mes nesugyvensime po vienu stogu.

Turėjau kuriam laikui išsinuomoti butą, kad išvengčiau dar vieno šeimyninio skandalo. Mano uošvė, aišku, ilgai piktinosi, bet neturėjo kito pasirinkimo. O Helena negalėjo atsidžiaugti, kad turi tokį malonų ir supratingą vyrą.
 

 

Rate article