Buvo jau vėlyvas vakaras. Grįžau iš darbo, atsipalaidavau vonioje ir ėmiausi gaminti vakarienę. Atmosfera buvo tokia jauki, kad norėjosi įkvėpti šilto vasaros oro. Plačiai atvėriau balkoną ir paleidau malonią muziką. Nuotaika buvo puiki, nes šiandien pasirašiau sutartį su svarbiu klientu.
Staiga suskambo telefonas – nežinomas numeris. Nelabai norėjau atsiliepti į skambutį, bet nusprendžiau, kad tai susiję su darbu.
– Sveiki!
– Sveiki. Reikalas tas, kad aš myliu tavo vyrą! – Išgirdau malonų moters balsą.
– Ahaa… Gerai… Sveikinu…” sumurmėjau, o mintyse fantazavau, kaip mano vyras mane apgaudinėja su kokia nors mergina.
– Ar tai jau viskas? Ar taip ketini reaguoti? Jis turbūt sako tiesą, kad tu jau seniai jo nemyli.
– Jis turi sakyti tiesą, – šnabždėjau, stengdamasi sulaikyti ašaras.
– Robertas sakė, kad grasinote. Atsisakyk savo smulkių manipuliacijų! Jis man prisipažino, kad nusižudysi, jei jis tave paliks.
Tuomet supratau, kad mano vyro vardas ne Robertas. Apsidžiaugiau, bet tada supratau, kad šis sielvartas kažką veikia, ir nusprendžiau kovoti:
– Jaunoji ponia, kas nutiko? Labai džiaugiuosi, kad turime panašų skonį. Dabar jūs maitinsite tą bachūrą, skalbsite jo kojines ir kvepėsite jo prakaituotais marškinėliais. Priversite jį nusikirpti nagus ir nuplauti juodumą nuo pirštų! Štai kodėl, sveikinu.
– Apie ką tu kalbi, moteriške? Apie kokias kojines? Kokius nagus?
– Mano vyras. Robertas, ar kaip ten jo vardas?
Atsakydama išgirdau rinkimo signalą. Tikiuosi, kad išgelbėjau bent vieną moterį nuo nestabilios merginos užpuolimo.
