Džesika patyrė sunkią depresiją. Jos atmintis blokavo prisiminimus. Gerai, kad visa praeitis jai liko už nugaros.
Štai ji, “motina”, iš dalies uošvė, įsikibo į puodą ir degino rankas. Paskui ji pavadina savo atžalą niekam tikusia. Pasiekia spintą, išmeta jos nėriniuotus apatinius ir šaukia paskui ją: “Sugadinta!”
Ji pati nežino, kodėl tada ištekėjo, nes žinojo, kad jos nesusitvarkys. Bet jei nebūtų apsisprendusi, nebūtų turėjusi dukters. O dabar ji turi savo gyvenimo prasmę, savo mielą mergaitę.
Tuo metu mergaitei nebuvo nė metų. Jos uošvė reguliariai ateidavo nekviesta ir duodavo dukrytės revizijas. Kad ir kiek Džesika prašė jos paskambinti prieš ateinant, ji ignoravo niekuo dėtą mergaitę.
Nuo slenksčio ji ėmė skųstis. Ir į švarą, ir į paruoštus indus, ir į šaldytuvo užpildymą. Ir tada jos uošvė pamatė, kaip Džesika keičia savo 10 mėnesių anūkei sauskelnes.
– Ar tu kvailas, ar ką? Jūs turite išmokyti savo vaiką naudotis puoduku!
– Jai 10 mėnesių, koks puodas? – Mano uošvė pasipiktino.
– Nebūk su manimi protinga! Su kuo tu manai, kad kalbi? Su tavimi susidoros globėja! Negalima taip auklėti vaiko!
Džesika verkė; iš jos uošvės buvo galima tikėtis visko. Inspektorius atvyko ryte. Jauna mergina iškart suprato, kokia problema. Jos vyras tuo metu žaidė kompiuterinius žaidimus ir vis kartojo “fuck off”.
Džesika susikrovė daiktus ir išvyko. Giminaičiai, matyt, net nepastebėjo, kad dingo anūkė ir marti. Vyras tik džiaugėsi – jis atsivedė būrį merginų ir susipyko. Bet kai jis atsipeikėjo, buvo per vėlu. Džesika liepė joms visoms eiti į dulkes.