Noriu papasakoti apie tai, kas kadaise nutiko mano gyvenime ir kaip gyvenu dabar. Man labai ilgai nesisekė asmeniniame gyvenime. Negalėjau sutikti merginos, kurią norėjau vesti. O paskui man pasisekė. Parduotuvėje, kurioje pirkau kvepalus savo mamai, sutikau Emiliją. Ji man labai patiko. Po kelių dienų grįžau į parduotuvę, bet ne kvepalų pirkti. Bet pakviesti Emilijos į pasimatymą.
Mes pradėjome susitikinėti. Supratau, kad Emily – mano likimas. Mes susituokėme. Visi mano pažįstami ir draugai tuo labai nustebo. Jie netikėjo, kad kada nors tapsiu kieno nors vyru, kad kada nors ištekėsiu. Juk man jau buvo 40 metų.
Bet man nerūpėjo, ką apie mane galvoja kiti žmonės. Turėjau gerą darbą, sutikau mylimą merginą ir buvau laimingas. Nusipirkau naują butą, dariau jame remontą. Netgi nupirkau visus naujus buto baldus.
Labai prašiau Emilijos nedirbti, bet ji atsisakė tapti namų šeimininke. Tada mes su ja susitarėme, kad kai Emilija pastos, ji liks namuose ir nedirbs.
Ji ir aš labai norėjome kūdikio. Tačiau Emili ilgai negalėjo pastoti. Atlikome tyrimus, bet gydytojai sakė, kad abi esame sveikos. Ir tada įvyko stebuklas: Emilija pastojo. Buvome labai laimingi. Laikui bėgant ji pagimdė sūnų, bet, deja, berniukas gimė silpnas ir ligotas.
Dėl gydytojų profesionalumo ir geros priežiūros mūsų sūnus laikosi labai gerai. Vienintelis dalykas, kuris mus abu su Emilija labai gėdino, buvo tai, kad mūsų sūnus nebuvo panašus nei į mane, nei į mano žmoną. Mūsų draugai ir giminaičiai tai iš karto pastebėjo ir pradėjo juoktis, ypač iš manęs.
O tada paaiškėjo, kad mūsų sūnus serga reta paveldima liga. Negalėjome išsiaiškinti, iš kur ji atsirado. Nei Emilijos, nei mano giminėje jos nebuvo. Tačiau faktas lieka faktu.
Ir taip negalėjau to pakęsti. Nusprendžiau, kad žmona mane apgavo ir apvaisino vaiką. Susikroviau daiktus ir išvažiavau. Palikau sūnui ir žmonai butą. Emilija mane patikino, kad klystu, kad tai mano sūnus. Bet aš ja netikėjau.
Emilija tikriausiai būtų auginusi mūsų sūnų viena, bet įvyko nelaimė. Emiliją partrenkė automobilis. Ją partrenkė girtas vairuotojas. Gydytojai bandė išgelbėti Emily, bet jiems nepavyko. Mano sūnus liko vienas. Neatidaviau jo į vaikų namus, pasiėmiau jį pas save. Vedžiau jį pas įvairius gydytojus ir radau gydytoją, kuris galėjo jam padėti.
Mano sūnus kasmet tampa vis panašesnis į mane.
Kaip gaila, kad padariau tokią didelę klaidą: nepatikėjau savo žmona. Galbūt tada mūsų gyvenimas būtų susiklostęs visai kitaip ir mano sūnus būtų turėjęs savo mamą
