Mergaitei atsibodo, kad jos vyras nuolat atiminėja pinigus iš pensininkės močiutės. Vyresnysis anūkas. Jis seniai vedęs, turi du vaikus, bet nuolat ėda močiutę, nesiliauja jos prašyti pinigų šeimai. Mergaitei skaudu dėl tokios padėties. Jos močiutei pačiai reikia pinigų. Mergina manė, kad jauni žmonės turėtų padėti seneliams, kai tik gali, o ne imti iš jų paskutinius pinigus. Pusbrolio įžūlumas mergaitei nesukėlė galvos. Pats dramblys yra dviejų metrų ūgio ir sveria šimtą kilogramų ir nesigėdija savo elgesio, nemato jame nieko blogo.
Mergina bandė jį sugėdinti ir buvo atvirai nemandagi. Jis atsakė, kad tai ne jos reikalas. Mergaitė pati padeda savo močiutei. Kartą ji atėjo jos aplankyti ir pamatė, kad močiutė kažkur eina. Ji supakavo maišelį su saldumynais, sausainiais, pyragais, uogiene. – “Ar tu vėl eini pas anūką?” – “Ne. – mergaitė sumurmėjo. -Taip, jis paskambino, sakė, kad anūkai jo pasiilgo, reikia važiuoti. Nuo tada, kai jis persikraustė į priemiestį, jie, laimei, matydavosi rečiau. Artėjo rugsėjo 1-oji, jauniausias vyro sūnus turėjo eiti į pirmą klasę. Mergaitė iškart suprato, kodėl brolis prisiminė senelę.
Akivaizdu, kad ji prašys pinigų vaikui. Mergaitė sumokėjo už močiutės taksi ir tyliai iš močiutės rankinės paėmė piniginę. Ji palydėjo močiutę, pasidėjo piniginę į spintą ir grįžo į savo namus. Po trijų valandų močiutė paskambino. – “Mieloji, ar galėtum man grąžinti pinigus už taksi? Pamiršau piniginę namuose, o anūkas ant manęs rėkė, sakydamas, kad tai padariau tyčia. Atrodo, kad jis nori iš manęs tik pinigų. -Taip, sumokėsiu, mačiau tavo piniginę namuose. Mergaitė tikėjosi, kad močiutė pagaliau supras, jog ja buvo pasinaudota.
