Net jei jūsų artimieji jau paliko šį gyvenimą ir manote, kad jie niekuo negali jums padėti, vis tiek nueikite prie jų kapų ir papasakokite jiems apie savo džiaugsmus ir vargus. Jie tikrai jus išklausys ir suteiks dvasinę paramą.
Kiekvieno iš mūsų gyvenime būna akimirkų, kai nežinome, kaip gyventi toliau ir kaip ištrūkti iš užburto problemų rato. Laikas bėga, metai bėga, o problemos tik gilėja. Šiame pasaulyje kiekvienas turi savo džiaugsmą ir nelaimę, todėl, kad aplinkiniai nebūtų įtempti savo problemomis, žmogus eina į kapines pasiskųsti mirusiajam dėl savo gyvenimo. Po to visos jo problemos ima spręstis savaime. Gyvenimas pamažu gerėja ir nebelieka vietos liūdesiui.
Po skyrybų likau visiškai viena su trejų metų kūdikiu ant rankų. Mano vyras atsisakė mokėti alimentus vaikui, tačiau paliko mums visas savo skolas. Visus metus gyvenau be maisto. Tuo metu buvau tokia pavargusi, kad nebeturėjau jėgų visa tai daryti. Neturėjau kam papasakoti apie savo nelaimę, todėl nuėjau prie senelio kapo.
Jau apimta visiškos nevilties, paprašiau senelio padėti man susirasti tokį vyrą kaip jis. Atsisėdau ten, dar šiek tiek verkiau ir išėjau namo. Kitą dieną su sūnumi vaikščiojome žaidimų aikštelėje ir aš sutikau savo bendraklasį, kurio nebuvau mačiusi daugiau nei dešimt metų. Jis vaikščiojo su mumis, paskui pakviečiau jį arbatos, ir jis pasiliko su mumis. Su juo gyvename jau trejus metus ir netrukus laukiame naujo šeimos nario.
