Po pokalbio su įvaikinta mergaite supratau, kad ne viskas aišku.

Šalia manęs ant suoliuko sėdėjo penkerių metų mergaitė. Ji kabino kojas, pasakodama man apie savo gyvenimą:
– Aš nemačiau tėčio, nes jis paliko mamą ir mane, kai buvau labai maža. Mama mirė prieš metus. Suaugusieji tada man pasakė, kad ji mirė.

Mergaitė gudriai pažvelgė į mane ir tęsė savo pasakojimą:
– Po laidotuvių pas mus apsigyveno teta Inna, kuri buvo mano mamos sesuo. Tuo metu man buvo pasakyta, kad ji pasielgė kilniai ir neatidavė manęs į namus, kuriuose vaikai išmesti už gyvenimo borto. Man buvo paaiškinta, kad dabar teta Inna tapo mano globėja ir dabar gyvensiu su ja.

Mergaitė nutilo, pažvelgė po suolu ir tęsė savo pasakojimą:
– Teta Inna pradėjo tvarkyti mūsų namus: visus mano mamos daiktus ji sudėjo į kampą ir norėjo juos išmesti į šiukšlių dėžę. Aš pradėjau verkti ir prašyti, kad ji to nedarytų, paskui ji leido man juos pasilikti. Dabar aš miegu tame kampe. Vakare atsigulu ant mamos daiktų ir man ten šilta, tarsi ji būtų šalia manęs.

Kiekvieną rytą teta Inna duoda man valgyti. Ji nelabai gerai gamina, mano mama gamino geriau, bet reikalauja, kad viską suvalgyčiau. Nenoriu jos nuliūdinti, todėl valgau viską, ką ji man duoda. Suprantu, kad gamindama maistą ji stengiasi. Tai visiškai ne jos kaltė, kad ji nemoka gaminti taip, kaip moka mama. Po to ji išsiunčia mane pasivaikščioti, o namo galiu grįžti tik tada, kai pradeda temti. Teta Inna yra labai, labai gera!

Pastebėjusi, kad esu atsargus, ji mane pertraukė:
– Ji mėgsta pasigirti tetoms, kurias pažįsta, apie mane. Aš tų tetų nepažįstu, bet jos labai dažnai pas mus atvažiuoja. Teta Inna sėdi su jomis prie arbatos, pasakoja joms linksmas istorijas ir sako man gerus žodžius, o mane ir tetas vaišina saldumynais.

Po šių žodžių mergaitė atsiduso ir tęsė:
– Aš visą laiką galiu valgyti tik saldainius. Mano teta niekada manęs už nieką neskriaudė. Ji gerai su manimi elgiasi. Kartą ji net padovanojo man lėlę, žinoma, ta lėlė truputį ligota, ji turi ligotą koją ir akį, kuri labai smarkiai žiba. Mama man niekada anksčiau nebuvo davusi sergančios lėlės.

Mergaitė nušoko nuo suolo ir pradėjo šokinėti ant vienos kojos:
– Aš turiu eiti, nes teta Inna sakė, kad šiandien ateis tetos, o prieš joms ateinant aš turiu gražiai apsirengti. Ji pasakė, kad po to mane pamaitins skaniu pyragu. Iki pasimatymo!

Mergaitė nušoko nuo suolo ir nuskubėjo atlikti savo reikalų. Aš ilgai sekiau paskui ją, o visos mano mintys sukosi apie “gerąją” tetą Iną ir aukštyn kojomis apverstą kilnumą. Galvojau, kokį tikslą turėjo ta geroji teta? Kodėl ji norėjo, kad visi manytų, jog yra kilminga? Ar galima abejingai žiūrėti į vaiką, kuris miega ant grindų ir prisidengia mirusios motinos drabužiais…

Rate article