Kevinas tyliai išgirdo savo močiutės ir mamos pokalbį. Jos tyčia šnabždėjosi, kad neįtrauktų mažo vaiko į suaugusiųjų problemas. Tuomet jis ir sužinojo, kad jo mama serga. Ir vienintelis dalykas, galintis ją išgelbėti, buvo brangi operacija. Jie kalbėjosi apie pinigus ir svarstė, iš kur jų gauti.
Kai močiutė grįžo namo, Kevinas nusprendė pasikalbėti su mama.
– Mama, ar tu sergi?
– Kodėl tu klausaisi? Ne, sūneli, viskas gerai, man tik reikia šiek tiek pagydyti.
– Tai kam tada buvo skirti pinigai? Už vaistus?
– Taip, brangusis.
Kevinas visą naktį galvojo, kuo galėtų padėti mamai. Berniukas verkė iš nevilties. Jis peržiūrėjo visus savo žaislus, kad rastų ką nors vertingo. Ir tada žvilgtelėjo į visiškai naują kompiuterį, kurį jam pernai padovanojo mama. Kitą dieną jis nuėjo pas vidurinės mokyklos draugą ir paprašė jo parašyti skelbimą, kad parduotų kompiuterį.
Kitoje miesto pusėje gyveno visai kita šeima. Motina ir jos keturiolikmetis sūnus tiesiog ieškojo kompiuterio.
– Pažvelkite. Jie rašo, kad jis naujas, bet nori tik 15 tūkst. Paskambinkime ir pažiūrėkime, ar nėra defektų, – pasakė berniukas.
Moteris dar kartą perskaitė skelbimą ir susigraudino. Po visų techninių specifikacijų buvo viena širdį verianti eilutė: “Prašau nupirkti kompiuterį, nes kitaip mano mama mirs. Jai reikia pinigų gydymui”. Ji nusprendė paskambinti nurodytu numeriu.
– Ar norite jį nusipirkti? Nuoširdžiai? Lauksiu tavęs iki trečios valandos, bet ne vėliau, tada mano mama grįš, – linksmai atsakė Kevinas.
– Taip. Nuimk skelbimą nuo pardavimo. Aš išvažiuoju.
Moteris paliko sūnų namuose ir viena nuvažiavo pas Keviną. Jos galvoje sukosi milijonas minčių. Ji galvojo, kad šeima disfunkcinė, kad vaikas nori išleisti pinigus kokiai nors pramogai. O šiaip ar taip, gal jis juos pavogė.
Susitikusi su “pardavėju” ji pastebėjo, koks jis susirūpinęs.
– Ar pasakėte mamai, kad parduodate jos dovaną? – Moteris paklausė Kevino.
– Ne, ji serga, jai reikia pinigų. Jei būčiau jai pasakęs, ji nebūtų leidusi man jos parduoti. Bet tai mano dovana, todėl turiu teisę nuspręsti, ką su ja daryti. Paskubėkite. Nori jos ar ne? Mama netrukus grįš iš ligoninės.
– Taip, aš ją pasiimsiu. Pinigus man pristatys prie durų slenksčio. Netrukus grįšiu.
– Bet paskubėk. Mama grįš namo trečią valandą, – nervingai tarė Kevinas.
Moteris nuėjo prie įėjimo ir ėmė apžiūrinėti visas moteris, kurios galėtų būti berniuko mama. Laimei, tuo metu į prieangį įėjo tik viena moteris.
– Atsiprašau, kad trukdau. Ar esate iš 43 buto? – Paklausė moteris.
– Taip. Ar jūsų sūnui kas nors atsitiko? – Kevino motina išsigando.
– Ne, viskas gerai. Man tik reikia su jumis pasikalbėti.
Moteris viską papasakojo Kevino motinai.
– Mano mažajam gynėjui. Žinoma, mes nenorėjome jo į tai įtraukti, bet jis pats tai išgirdo. Operacija turėtų viską išspręsti, o gydytojas paskyrė gydymą. O pinigai… mes juos surasime, nesijaudink. Mano mama jau pardavė sodybą. Labai ačiū. Tu labai gera moteris, – atsakė Kevino mama.
Grįžusi namo mama apkabino sūnų, paskui sušnabždėjo jam į ausį:
– Mano brangusis, viskas bus gerai. Aš nemirsiu, gydytojas mane tikrai išgydys. Tik daugiau taip nedaryk, nes gali įsileisti į namus plėšikus.
