Mes su vyru nusprendėme vasarą atostogauti ir palikome šunį mamai. Kai grįžome, sužinojome, kad ji atidavė gyvūną į prieglaudą. Vos spėjau susigrąžinti savo augintinį, ir nuo to laiko su mama nebesusisiekiau.
Prieš penkerius metus ištekėjau. Vaikų neturime, nes planavome uždaryti hipoteką ir mėgautis visaverčiu laisvu gyvenimu. Nevažinėjame žirgais ir visas problemas sprendžiame tyliai. Mūsų santykiai puikūs, nes gerbiame vienas kitą.
Jei mano uošvė priėmė mūsų idėją laukti su vaikais, bet mano mama kiekvieną kartą skandalingai nusiteikusi. Ji mano, kad šeima be vaikų – tai ne šeima. Kaip ir tada prasmė buvo tuoktis, jei nereikia vaiko. Mano mama visus šiuos penkerius metus priekaištauja, ji negali susitaikyti su mūsų sprendimu. Ji net siūlė mums persikelti gyventi pas ją, pamiršti hipoteką ir susilaukti anūko. Mes jai atsisakėme.
Kai įsigijome šunį, mano mamai plyšo širdis. Ji manė, kad ši pūkuota pabaisa yra infekcijų nešiotoja ir yra nenaudinga. Net nebandžiau pakeisti jos nuomonės – nebuvo prasmės. Tėvas net nusprendė, kad dėl šuns neturėsime vaiko. Bet kur čia ryšys?
– Norėčiau, kad įsivaikintumėte vaiką, o ne šunį iš blusų apniktos prieglaudos, – bėdojo ji.
Laikui bėgant mama su tuo susitaikė. Atrodė, kad ji net įsimylėjo augintinį. Todėl nusprendėme Čakį palikti su ja, kol būsime išvykę. Juolab kad neturėjome pinigų prabangioms atostogoms, norėjome kelioms dienoms nuvykti į Baikalą. Mama mielai sutiko prižiūrėti augintinį, todėl nesitikėjau iš jos tokių staigmenų. Išsamiai papasakojau jai, kaip prižiūrėti šunį, ir mes išvykome.
Kai grįžome namo, šuns nebebuvo. Spėjome, kad mama išvedė ją pasivaikščioti. Tačiau nebuvo nei lėkščių, nei maisto. Pradėjau skambinti mamai. Ji ilgai neigė, o paskui prisipažino, kad atidavė šunį į prieglaudą.
– Ką aš padariau ne taip? Gal bent pagaliau susilauksi vaikelio”, – savo poelgį komentavo ji.
Prieglaudos savanoriai nenorėjo atiduoti šuns, nes mama jiems sakė, kad blogai rūpinamės gyvūnu. Mano vyras jį paėmė ir pasakė tiesą, nes kitos išeities nebuvo. Mes net parodėme jiems bilietus ir kvitus už maistą ir veterinaro paslaugas. Šiaip ar taip, jie įsigilino į mūsų poziciją ir grąžino mums Čakį, tačiau įspėjo, kad dar apsilankys pas mus. Nuo to laiko su mama nesikalbėjome. Negaliu jai atleisti už tai, ką ji padarė.
