– Nulipk nuo manęs!” Alisa šaukė ant šalia jos verkiančios Keitės. “Jis tavęs nebemyli, gerai? Susitvarkyk savo gyvenimą, kaip gali, bet manęs netrukdyk!
– Bet mes turime vaiką, ir jis yra mano vyras! Alisa, negalima kurti laimės ant svetimos nelaimės!
– Oi, oi, oi! Paguoda skirta silpniems ir įžeistiems! – parpuolė laiminga varžovė. – O tu prisimink: – Gyventi be meilės amoralu! O Kylas išeina ne nuo sūnaus, o nuo tavęs. Ir aš neprieštarauju jo susitikimams su sūnumi ir alimentams – neverkšlenk!”
Ir Alisa kulniukais nuskuodė prie verslo centro įėjimo.
Tos pačios dienos vakare Kyle’as paskubomis susikrovė daiktus ir išvyko pas Alice į namus, kad viskas kuo greičiau baigtųsi. Keitė verkė, maldavo jo pasilikti, sakė, kad negali gyventi be Kylio… Ji bandė išsiaiškinti, kodėl jai blogiau nei Alisai, į ką gavo aiškų atsakymą: “Aš nebegaliu su tavimi gyventi! Tai nuobodu! Mano gyvenimas su Alisa tik prasidėjo!”
Keli mėnesiai prabėgo apimti depresijos ir ašarų, o Keitė pajuto, kad gyvenimas tęsiasi. Jos sūnus auga, ji jauna ir graži. Be profesionalios namų šeimininkės patirties, ji turi gerą teisinį išsilavinimą.
Nuėjusi į pokalbius, ji rado darbą nedidelėje konsultacinėje įmonėje, turinčioje gerą reputaciją. Firmos direktorius Maiklas iš karto pamėgo kandidatę. Jį sužavėjo jos padorus išsilavinimas, susitelkimas į darbą ir tai, kad dar jauna mama yra pasirengusi būti su sūnumi Keitu tiek laiko, kiek reikės.
Keitė atsisakė asmeninio gyvenimo ir susitelkė tik į karjerą. Po trejų metų ji tapo skyriaus vadove, o po penkerių – direktoriaus pavaduotoja.
Vienintelis vyras, su kuriuo Keitė praleisdavo daug laiko, nes jie turėjo daug bendrų reikalų, buvo jos viršininkas Maiklas. Protingas, gerai išauklėtas ir gražus vyras Katei patiko. Bet kadangi jis, kitaip nei Keitė, buvo šeimos žmogus, artimesni nei draugystė santykiai Keitei buvo neįmanomi…
To paties negalima buvo pasakyti apie Maiklą… Ir vieną dieną, po kelerių bendro darbo metų, jis tiesiai pasakė Keitei, kad ją myli ir yra pasirengęs palikti žmoną bei ją vesti. Bent jau dabar. Juolab kad jo žmona negimdė vaikų.
Skausmas, patirtas dėl skyrybų su vyru, tapo labai didele kliūtimi Keitei kelyje į laimę. Ji labai gerai prisiminė, ką pasakė išsiskyrusiam vyrui prieš penkerius metus: “Negalima kurti laimės ant svetimos nelaimės!”
Tačiau Maiklas neketino pasiduoti meilei, o kadangi Keitė to nevengė, jų santykiai nustojo būti grynai draugiški.
Maiklas negalėjo paaiškinti mylimai moteriai, kad santykiai su žmona atsidūrė aklavietėje, kad vestuvės buvo klaida, o jo šaltumas ir abejingumas tik kankina žmoną, todėl pats laikas atrišti šį mazgą…
Keitė buvo tvirtai nusiteikusi… Girdėdama plienines natas Maiklo balse per telefoninius pokalbius su žmona, ji puikiai įsivaizdavo, ką ji tuo metu kalbėjo ir ką jautė… Ir ji negalėjo išdrįsti atimti Maiklo iš šios moters
Keitė žinojo, kad susitikimas su Maiklo žmona neišvengiamas, ir jo bijojo. Ir iš tiesų, vieną dieną, išlipusi iš automobilio, ji pamatė greitai link jos einančią moterį. Iš beviltiško greitumo ji suprato, kad tai Maiklo žmona.
Priėjusi arčiau, moteris staiga sustojo. Kaip sakoma, ji buvo priblokšta…
– Ar tai tu?! – vos ištarė ji.
– Keitė sušnabždėjo. Neperdėsiu sakydama, kad Keitė taip pat stovėjo lyg perkūno trenkta… Tai buvo Alisa!
Pokalbis tęsėsi artimiausioje kavinėje…
Alisa karštai įtikinėjo Keitę, kad taip, Keitė tūkstantį kartų teisi, kad ji statė ant svetimos nelaimės… ir t. t.
– Bet, Alisa, – bandė prieštarauti Keitė, – prisimink, ką man sakei… Atrodo, kad tai silpna paguoda vargšams ir niekam tikusiems… Ir kad amoralu gyventi be meilės!
– Taip, Keite, aš kvaila, niekada gyvenime nieko nesupratau. Tu buvai teisi, viskas grįžta kaip bumerangas! Bet neatimk jo iš manęs – aš niekada nemylėjau tokio žmogaus kaip Maiklas! Dėl jo aš išsiskyriau su tavo vyru! Negaliu be jo gyventi! Tu pati išgyvenai šį pragarą ir kaip niekas kitas turėtum mane suprasti! Be to, juk žinai, kad blogis sugrįžta pas tą, kuris jį padarė. Ir tu turi vaiką, pagalvok!
– Užsičiaupk!” Keitė šūktelėjo Alisai ir staigiai pakilo nuo stalo.
Keitė tikrai nenorėjo tapti keršto įrankiu ir žengti per savo varžovę, net jei tai buvo Alisa. Ir tik gera teisinė praktika padėjo Maiklui įtikinti ją, kad ji turi teisę būti laiminga.
– Keite, – tarė Maiklas, – jei liksiu su Alisa, trys žmonės bus nelaimingi: aš, tu ir Alisa. Niekas nepasikeis, aš jos nemyliu, o ir niekada nemylėjau – ji tiesiog buvo labai atkakli… Aš vis tiek paliksiu Alisą. Ir kodėl tada turėtume išsiskirti?
Pagalvojusi apie tai, Keitė suprato, kad jei Maiklas liks su Alisa, jis jausis blogai. Jei jis liks su ja, bus blogai ir Alisai… Taigi iš dviejų “blogų” ji nusprendė pasirinkti tą, kuris neatneš nelaimės jos mylimajam
