Man 28 metai ir jau šešis mėnesius su vyru laukiuosi kūdikio. Labai ilgai negalėjome pastoti, bet prašėme Dievo pagalbos. Vaikai mums labai svarbūs. Prieš šešis mėnesius pagaliau pastojau.
Iš karto išėjau iš darbo, kad nebūtų streso ir nėštumas būtų lengvas ir nesudėtingas. Jei neteksime šio kūdikio, nežinau, kaip gyvensime. Trumpai tariant, sėdžiu namuose, rūpinuosi, kad būtų patogu, gaminu maistą, o vyras dirba. Laimei, jis yra atsakingas vyras. Neseniai jį net paaukštino pareigose, dėl pinigų, ačiū Dievui, problemų neturime.
Tačiau problema kita – tai mano tėvas. Prieš dvejus metus, pavargusi nuo amžino pinigų trūkumo, mano mama išvyko užsidirbti į užsienį. Tėvas dabar dirba, o paskui pusmetį, metus sėdi be pinigų. Kai mama dar buvo namuose, ji dirbo dviejuose darbuose, kad kaip nors pragyventų. Žinoma, jie turi kur gyventi. Bet su tokiu vyru, kaip mano tėvas, tai tarsi būti miltelių statinėje. Ši vieta priklauso jam, o mano mama neturi į ją jokios teisės. Matyt, mano mama planuoja su juo išsiskirti. Juk pagrindinis jos kelionės tikslas – užsidirbti nuosavą būstą. Aš nesmerkiu mamos, aš ją suprantu. Priešingai, net keista, kaip ji tiek metų gyveno su tokiu, kaip mano tėvas.
Na, štai, kadangi mano tėvas niekur nedirba, jis negali iš kur gauti pinigų. Štai kodėl jis nuolat mums skambina, kad paskolintume jam pinigų. Na, tai tik vadinama skola, iš tikrųjų jis nieko neduoda. Visų pirma, kodėl jis tai darytų. Antra, jis mano, kad mes su vyru esame beveik milijonieriai. O mes jam skoliname – juk tai mano tėvas. Geriau jau mes jam duosime pinigų ir tada nieko nereikalausime, nei jis skolinsis iš svetimų žmonių. Taigi mes jį remiame jau kelis mėnesius. Kaip tik buvo žiema, lauke siaubinga pūga, tėvas paskambino vidury nakties, beveik verkdamas į telefoną, lyg kažkas būtų atsitikę.
Mano vyras yra darbe. Ką daryti? Esu šeštą mėnesį nėščia, greitai susiruošiau, stovėjau šaltyje, ilgai laukiau taksi, sulaukiau tėvo. Paaiškėjo, kad jam reikia pinigų.
Aš tiesiog sukrėsta. Rizikavau savo kūdikiu, sveikata, maniau, kad tėčiui kažkas atsitiko. O jis taip pasielgė su manimi. Šiaip ar taip, su vyru nusprendėme daugiau jam nepadėti. Kad ir kas nutiktų. Ką tik sužinojau, kad jis gavo darbą. Noriu tikėti, kad jis dar ilgai bus šalia. Nes mes jo daugiau nebeprižiūrėsime. Jis suaugęs vyras, bet elgiasi kaip koks kvailys. Tai siaubinga. Ir manau, kad mano mama irgi turėtų išsiskirti – gyventi su juo yra blogiausia pasaulyje.
