Mano vardas Viktorija. Turiu sužadėtinį Aleksą. Aleksas sako, kad kai pradėjome bendrauti, jis net negalėjo įsivaizduoti, kad man jau 43 metai. Jis manė, kad man tik 35 metai.
Aleksas prieš tai buvo vedęs du kartus. Pirmą kartą jis vedė būdamas vos 18 metų. Tačiau jie labai skyrėsi, todėl po metų tyliai išsiskyrė. Jie neturėjo vaikų. Tada Aleksas vedė. Tai įvyko, kai jam buvo 26 metai. Jis vedė moterį, kuriai buvo 28 metai. Ji jau turėjo ikimokyklinio amžiaus sūnų. Kartu jie gyveno ilgai – aštuonerius metus. Aleksas aktyviai dalyvavo auklėjant vaiką. Jis labai norėjo, kad žmona kartu susilauktų dar vieno vaiko. Tačiau žmona griežtai atsisakė tai daryti.
Pirmasis vyras ją paliko, kai berniukui buvo vos šeši mėnesiai. Taip pasielgdamas jis išvarė žmoną iš buto ir paliko jai daugybę skolų. Žmonos padėtis ilgą laiką buvo labai sunki, ji vos galėjo grąžinti skolas. Tačiau ji pasitikėjo savo vyru, kuris žadėjo, kad viskas bus gerai. Pasimokiusi iš karčios patirties, ji nepatikėjo Alekso pažadais ir nenorėjo nuo jo susilaukti antro vaiko. Ji bijojo, kad liks viena su dviem vaikais.
Galiausiai jie išsiskyrė.
– Na, tu juk turėsi mano vaiką, ar ne? – paklausė manęs Aleksas.
Iš karto jam pasakiau, kad ne!
Aš neketinu turėti kūdikio. Tai nėra mano planuose. Nenoriu, kad būdama penkiasdešimtmetė vedžiočiau vaiką į mokyklą. O kai mano vaikas bus paauglys, aš jau būsiu pensininkė! Tai siaubinga! Taip, dabar atrodau labai gerai, bet tam yra logiškas paaiškinimas. Niekada neturėjau vaikų, niekada nedirbau dviejuose darbuose, gyvenau savo malonumui, daug atostogavau ir keliavau.
Gyvenu bute, kurį man davė tėvai. Galiu dažnai lankytis grožio salonuose. O su kūdikiu ant rankų viskas bus visai kitaip. Nežinau, kaip sugebėsiu išnešioti vaiką, kaip jausiuosi nėštumo metu ir po gimdymo, kaip bemiegės naktys paveiks mano išvaizdą.
Kai buvau jauna, nelabai norėjau vaikų. Ir kodėl dabar turėčiau norėti kūdikio? Kai man jau 43 metai!
Apskritai nenoriu vaikų, ir viskas! Laikotarpis. Bet nenoriu prarasti ir Alekso! Tiesiog nemaniau, kad šiame pasaulyje yra vyras, kuris man taip tiktų.
Labai norėčiau būti Alekso žmona. tokio amžiaus tinkamo vyro rasti labai retai pavyksta. Bet meluoti ir sakyti jam, kad negaliu pastoti ir dar sugebėsiu apsisaugoti, taip pat neteisinga. Apie tai jam sąžiningai pasakiau.
Ir tuomet Aleksas sugalvojo išeitį. Jis pasakė:
– Leisk man pagimdyti kūdikį iš šono!
– Kaip tai? Aš to nesuprantu!
Pasirodo, jis nori susirasti moterį ir padaryti jai vaiką. Tokių moterų yra daug: jos nenori ištekėti, bet nori vaiko. Jis aprūpins moterį vaiku, aplankys jos sūnų ar dukrą, duos dovanų, nusiveš ją atostogauti. O tuo tarpu jis gyvens su manimi.
Aš tiesiog negaliu to įsivaizduoti! Viena būtų, jei Aleksas turėtų vaiką, kurį anksčiau pagimdė kita moteris. Galėčiau tai suprasti. Bet gyventi su manimi ir tuo pat metu eiti pas kitą moterį?! Tai nenormalu!
Tiesiog nežinau, ką turėčiau daryti: sutikti ar duoti Aleksui atkirtį.
