Daugelis žmonių laikosi nuomonės, kad tėvas yra ne tas žmogus, kuris davė vaikui gyvybę, o tas, kuris jį užaugino. Panašaus posakio galima rasti daugybę variantų. Tačiau jei manote, kad jis taikomas tik stipriosios lyties atstovams, klystate. Motinos irgi gali būti “tokios”.
Mūsų skaitytojos biologinė motina paliko ją, kai jai buvo 1,5 metų, kad sutvarkytų savo gyvenimą. Kai mergaitei buvo treji metai, į jų namus atėjo pamotė ir pamilo ją kaip savo vaiką. Dabar ji pati yra motina, o savo pamotę vadina mama ir močiute.
Aš visiškai neprisimenu mane pagimdžiusios moters. Visada turėjau motiną, nors ji ir nebuvo mano motina. Tačiau apie ją negaliu pasakyti nieko blogo, mano tėvas susirado malonią ir simpatišką žmoną, kuri pakeitė mano motiną. Kad ji nebuvo mano biologinė motina, sužinojau tik būdamas 16 metų.
Apie tai spėliojau, nes ji buvo jauna, negalėjo manęs pagimdyti būdama 15 metų. Mano pamotė ir brolis blogai matė, o aš buvau šimtaprocentinis regėtojas. Ir mūsų išvaizda labai skyrėsi. Kartais susimąstydavau apie giminystės klausimą, bet ši informacija man nieko nereiškė.
Mama dėl to labai nerimavo, nes manė, kad įžeisiu tėvus ir pradėsiu elgtis kvailai. Tačiau aš šią žinią priėmiau gana adekvačiai. Savo gimdytoją pamačiau tik po 20 metų. Kaip manote, ar ji norėjo pamatyti savo dukrą? Ji nenorėjo. Ji atėjo pas mane prašyti pagalbos, sakydama: “Esu neįgali, padėk man su pinigais. Nenorėjau jos klausyti, mano tėvas atėmė tėvystės teises beveik iš karto po to, kai ji išvyko, todėl neturėjau jai jokių įsipareigojimų.
Mane užauginusi mama verkė per visas vestuves. Ji mane palaikė, davė vertingų patarimų, padėjo išsirinkti suknelę, padovanojo savo papuošalų. Jos tėvai padėjo mums sumokėti pradinį įnašą už būsto paskolą, nors aš jiems esu niekas. Jie turi gimtąjį anūką, bet ir mane laiko gimtąja anūke. Mano vyro šeima nežinojo, kad mano tėtis vedė kitą moterį, kuri mane užaugino.
Po metų gimė mano berniukas.
– Iškart po gimdymo bėgau pas akių gydytoją. Tavo mama nešioja akinius, neduok Dieve, mano anūkė bus akla! – pasakė mano uošvė.
Ji ilgai vargino mane šiuo klausimu, paskui mano vyras neištvėrė ir pasakė jai mūsų šeimos paslaptį, kad nusiramintų.
– Kokios geros naujienos! Vadinasi, aš vienintelė gimtoji močiutė?
Jei ji būtų tai pasakiusi man į akis, būčiau išraičiusi jai plaukus. Niekas nedrįsta įžeidinėti mano motinos, žmogaus, kuris pastatė mane ant kojų. Deja, šiame pokalbyje nedalyvavau, todėl negalėjau jai atsakyti.
Po to, kai mano vyro mama sužinojo, kad mane užaugino pamotė, ji ėmė sakyti tokius dalykus kaip: “Tikroji močiutė yra čia”, “Štai dovana nuo tavo gimdytojos močiutės”, “Ar važiuosi atostogauti pas savo gimdytoją močiutę?”, “Ar pasiilgai savo BIOLOGINĖS močiutės?”. Iš pradžių praleidau tai pro ausis, bet mano uošvės įžūlumas buvo nevaldomas.
Vieną dieną ji sužinojo, kad mano mama vaikšto su anūke, atėjo ir atėmė vežimėlį. Tada įsiveržė į mūsų namus ir pasakė:
– Tėvai, ar jums ne gėda patikėti savo vaiką svetimam žmogui?
– Mama nėra svetimas žmogus. Įsikalkite tai į galvą!
– Svetimas žmogus, ji jūsų negimdė! Ji ne jūsų mama ir ne mano anūkės močiutė! Turite paaiškinti dukrai, kad ji turi tik vieną tikrą močiutę, todėl jai nepatiks jokios svetimos tetos.
– Tada tavo vyras nėra senelis, tavo sūnų užaugino patėvis, o ne jo paties tėvas! – Radau, ką pasakyti savo uošvei.
Jos veido išraiška akimirksniu pasikeitė, nes ji nesitikėjo išgirsti tokio argumento.
– Mano vyras užaugino mano vaiką nuo pat įsčių. Nedrįsk apie tai net kalbėti!
– Mano motina mane irgi augino sauskelnėse. Kur čia logika? Jei jis yra senelis, tai ji – močiutė. Nenoriu daugiau gaišti laiko, kol nepakeisi nuomonės, nematysi savo anūkės.
Tada ji ėmė piktintis, kad butas ir jos sūnus, todėl ji gali bet kada ateiti, bet aš ją ignoravau. Po to ji pavadino mane “gražiais” žodžiais ir išėjo.
Mano vyras sako, kad elgiuosi neteisingai, atimdama iš jo motinos galimybę bendrauti su anūke. Mano mama taip pat sako, kad turiu nusileisti, sakydama, jog ji nenori, kad matyčiausi su anūke, o aš nenoriu. O aš neketinu pasiduoti šiai gudriai moteriai. Nenoriu paklusti niekam!
O gal nereikia būti tokiai kategoriškai?
