2000-ųjų pradžioje pagaliau pradėjome gyventi normaliai, neskaičiuodami centų kaip dešimtajame dešimtmetyje. Žinoma, negyvenome turtingai, nuomojomės būstą, bet bent jau galėjome sau leisti padoriai pavalgyti. Ir asortimentas parduotuvėje buvo solidus, deficito laikai baigėsi. Pirkdavome šašlykus šašlykinėje, o per šventes marinuodavome lašišą arba kepdavome kiaulienos kepsnius. Tais laikais šie patiekalai priklausė delikatesų kategorijai.
Vieną dieną paskambino giminaitė ir paprašė, kad dviem savaitėms pasiimčiau jos sūnų, kuris buvo studentas. Negalėjau jai atsisakyti, nors ir nesidžiaugiau tokiu rezultatu.
Surengiau visą kultūrinę programą su pasivaikščiojimais po miestą ir šventine vakariene studentui. Visą laiką jis žiūrėjo į kainas ir griebėsi už galvos. Jis sakė, kad Maskvoje viskas taip brangu, kad čia nerealu išgyventi.
Norėčiau pasakyti, kad mano giminaitis nebuvo įžūlus: jis net norėjo grąžinti pinigus už ledus. Tačiau jis pakomentavo ledų kainą.
Vaikščioti sostinės gatvėmis ir stebėti miesto įžymybes jam buvo ne itin įdomu. Studentui kur kas labiau rūpėjo papasakoti, kad čia pardavinėja šlaką už trigubą kainą. Kai pasiūlėme pavalgyti restorane ir atsigaivinti gaiviaisiais gėrimais, jis pasiuto. Patikinome jį, kad sąskaitą apmokėsime, ir tik tada jis pasiėmė savo porciją. Tačiau jis nepamiršo papriekaištauti padavėjui, kad 100 gramų šašlykų kainuoja kilogramą žalios mėsos.
Netrukus mums nusibodo jo nuobodus elgesys, sumokėjome ir išėjome namo. Kad daugiau jo neprovokuotume, nusprendėme neiti į prekybos centrus ir parduotuves. Tačiau net ir namie jis rado prie ko prikibti – prie maisto, kuris buvo mūsų šaldytuve.
– Matau, kad turi gerą apetitą!
– Kas tave vargina?
– Kiek pinigų per mėnesį išleidžiate maisto produktams?
– Daug, mes dirbame tik ant klozeto, – nusijuokė mano vyras.
Tačiau mano giminaitis nesuprato pokšto ir atvykęs viską pranešė mamai. Mes su vyru atsikvėpėme, kai jis išvažiavo. Kiek priekaištų per tą laiką išklausėme ir kaltinimų, kad per daug išlaidaujame.
Jo išvykimo proga nusipirkome šampano ir ikrų – toks išlaidūnas!
