Neseniai turėjome incidentą, kuris mane tiesiog išvedė iš pusiausvyros. Nemėgstu duoti žmonėms patarimų, ypač apie tai, kam ir kaip išleisti uždirbtus pinigus. Tačiau mano vyro giminaičiai mano, kad jų pareiga yra dalyti tokius patarimus. Jie nesupranta, kada dera patarti, o kada geriau nesikišti. Kartą savo vyrui gimtadienio proga padariau nuostabią staigmeną.
Turime sunkiai dirbti, kad aprūpintume ir užaugintume tris vaikus. Kiekvieną brangų pirkinį iš anksto aptariame ir sudarome biudžetą. Esame įpratę dovanoti vienas kitam tik būtinus ir naudingus daiktus. Jau seniai neperkame įvairiausių mielų suvenyrų. Nupirkau vyrui šaunią žieminę striukę. Jis nedrįso pirkti tokios brangios, nes ji kainavo dvidešimt du tūkstančius rublių.
Tai labai didelė suma mūsų biudžetui. Norėjau jam įtikti ir užtikrinti, kad žiemą jam visada būtų šilta. Rinkausi su meile ir aukščiausią kokybę, o į kainą nežiūrėjau. Pamatęs, kiek kainuoja jo striukė, vyras ėmė gailėtis, kad daviau tokius pinigus. Tačiau laikui bėgant jis suprato, kad striukė buvo to verta. Atsidėkodamas už dovaną vyras nusprendė nupirkti man naujus batus.
Esu labai tvarkinga, todėl batus perku retai. O kadangi vyras pradėjo primygtinai reikalauti, sutikau. Mano nuostabai, greitai suradome labai gražius batus, kurie tiesiog tobulai prigludo prie kojos ir puikiai atrodė. Nusipirkome juos už septynis tūkstančius rublių.
Patenkinti ir laimingi, kad taip gerai apsipirkome, važiavome namo. Sustojome prekybos centre nusipirkti saldumynų arbatai, kad pradžiugintume vaikus ir pabūtume malonioje šeimyninėje atmosferoje. Bet tada suskambo mano vyro telefonas. Paaiškėjo, kad pas mus atvyksta jo brolis su žmona.
Buvau įsitikinusi, kad jis atvyksta tik pasiskolinti pinigų. Niekada nepalaikiau su jais šiltų santykių. Jų įžūlus elgesys mane visada atstumdavo. Kartą pastebėjau, kad jo žmona pavogė mano mėgstamiausius lūpų dažus. Nors kambaryje buvau šalia jos. Toks elgesys mane tiesiog šokiravo. Jie iškart puolė paskui mus. Mes vis dar stovėjome prie įėjimo. Ir tada Marija neatsisveikino:
– O, ką jūs ten turite? Ką nusipirkote? Naujų batų? Vadinasi, jūs turite batus! Kam tas antrasis?
Tuomet į apklausą įsitraukė mano vyro brolis:
– Ir tikrai, kam nusipirkai antrus batus? Juk turėjai avėti pirmuosius!
Jų įžūlumas ir neadekvatus smalsumas atėmė man liežuvį. Mano vyras supyko dėl tokių klausimų ir tiesiai paklausė apie brolio vizito tikslą. Paaiškėjo, kad neklydau. Jis buvo atvykęs pasiskolinti pinigų ir paprašyti daugiau mūsų uogienės. Nesu godi, bet tokiems įžūliems žmonėms nereikėtų pataikauti. Kodėl turėčiau juos aprūpinti? Tai mano darbas: per vasaros karščius ne kiekviena namų šeimininkė užsiima žiemą. Bet aš tai darau dėl savo šeimos, o ne dėl įžūlių giminaičių. Mano vyras sakė, kad dabar negali jų užimti. Padėjo jiems tik vieną stiklainį uogienės. Giminaičiai buvo labai nepatenkinti, kad pas mus atvažiavo veltui.
Jie nesitikėjo, kad bus atsisakyta. O brolio žmona ėmė priekaištauti, kad šeimoje neužtenka pinigų, nes perku papildomai. Pasakiau jai, kad man nereikia jokių patarimų ir kad pats nuspręsiu, kam išleisti savo pinigus. Taip pat paklausiau, kada ji ketina grąžinti mano lūpų dažus. Mano vyro brolis mane pertraukė ir pradėjo apie mane kalbėti įvairius bjaurius dalykus. Broliai galiausiai susiginčijo, o mano vyras liepė man daugiau pas jį nesikreipti dėl pinigų. Jo žmona turėtų susirasti darbą, kad pataisytų šeimos biudžetą. Kaip bendrauti su tokiais giminaičiais? Aš visai nenoriu ginčytis, bet negaliu pakęsti tokio įžūlumo.
