Visus 17 santuokos metų mūsų su vyru santykiai buvo labai šilti. Net išlipę į krantą, kaip sakoma, aptarėme visus rūpimus klausimus ir pradėjome gyventi taikiai ir draugiškai. Visada kartu atlikdavome namų ruošos darbus, namo parsinešdavome maždaug vienodą atlyginimą, o pinigais dalydavomės. Jei jis arba aš norėdavome ką nors nusipirkti, visada pasakydavome vienas kitam. Gyvenome gerai, ypač todėl, kad turėjome nuosavą butą.
Pastaruosius trejus metus nuolat lankėme vyro tetą, ji sunkiai sirgo ir jai reikėjo paramos. Jai mirus, sužinojome, kad ji paliko testamentą savo vyrui. Ir aš iš karto pasiūliau vyrui parduoti namą, o pinigus padėti į banką.
Vėliau galėjome nuspręsti, kam juos išleisime. Jis tarsi ir sutiko, bet namo nepardavė. Tada aš pati įdėjau skelbimą apie pardavimą trijose interneto svetainėse. Ketvirtoje negalėjau.
Paaiškėjo, kad butas buvo išnuomotas daugiau nei mėnesį. Mano sutuoktinis slapta atidavinėjo pinigus ir man apie tai nesakė. Dabar mane ištiko tikras šokas. Pasirodo, ne viskas mums buvo taip gerai. Ir mano vyras kažką sumanė. Ar jis tikrai turi romaną?
Jis buvo toks nesąžiningas mano atžvilgiu. Ne kartą turėjau galimybę atidėti pinigų tik sau, bet to nedariau. Kodėl jis išdrįso?
