Kai ištekėjau, buvau pati laimingiausia moteris. Vis dėlto mano vyras buvo labai geras, gerbiamas, man viskuo padėjo. O prieš tai turėjome neįtikėtinai romantišką istoriją. Tik kai susipažinau su jo mama, supratau, kad mano uošvė nėra labai protinga.
Mėgstanti familiarumą ir kontrolę, supratau, kad jei gyvensime su ja, neturėsiu kuo kvėpuoti. Šis Hitleris su sijonu sugniuždys mane ir mano vyrą. Taigi nusprendėme išsinuomoti nuosavą būstą.
Ir tada sužinojau, kad mirė mano tėvas – jis sirgo vėžiu. Man liko didelis namas užmiestyje. Tada su vyru nusprendėme, kad važiuosime gyventi į kaimą. Juolab kad visada mėgau dirbti žemę ir svajojau apie sodą. Mano vyras taip pat.
Tiesiogine to žodžio prasme kelis mėnesius ten gyvenome ir atvažiavo uošvė. Naujiena buvo ta, kad ji nori šio namo sau. Na, o mums pasiūlė jos butą už vieną kambarį mieste. Žinoma, aš tuo metu atsisakiau. Taigi ji iškėlė sceną. Ir ji išvažiavo.
O tada man paskambino vyras ir pasakė, kad aš sumušiau jo motiną ir vadinau ją keiksmažodžiais. Pasirodo, kad ji apie mane papasakojo savo sutuoktiniui. Net nežinau, ką dabar daryti ir ką sakyti, kad jis manimi patikėtų.
