Mano tėvai nusipelnė tik paniekos. Gailiuosi, kad gimiau jų šeimoje.

Puikiai suprantu, kad šiuo klausimu vargu ar sulauksiu palaikymo, priešingai, būsiu pasmerktas, tačiau noriu išsakyti savo nuomonę. Sakykite, kodėl vargšai žmonės, kurie šiame gyvenime visiškai nieko nenuveikė, gimdo vaikus? Kokiu tikslu? Kad daugintų tą patį skurdą? Kodėl jie negalvoja apie tai, kas laukia tokių vaikų? Kodėl jie tai daro?

Aš esu kilęs iš tokios šeimos – mano tėvai šiame gyvenime visiškai nieko nenuveikė. Jie neturi jokio išsilavinimo, jokios profesijos, net nuosavo namo. Viskas, ką jie padarė, tai pagimdė mane ir dar keturias mano seseris. Kodėl? Taip, atrodo, kad nesidžiaugiu, jog gimiau. Bet aš buvau.

Visą vaikystę mane nuolat įžeidinėjo, kad esu vargšė, kad mano motina buvo valytoja, o tėvas – šaltkalvis. Mokytojai sakydavo, kad iš manęs niekada nieko gero neužaugs ir kad mano likimas – arba ant bėgių, arba griovyje. Kuo nusipelniau viso to? Tik dėl to, kad mano tėvai nebuvo tokie, kokie turėjo būti. Ir už tai ant jų pykstu, todėl nepalaikau ryšio.

Vis dėlto susitvardžiau, sunkiai dirbau, stojau į universitetą, pats mokėjau už mokslą. Pasiekiau tokią gyvenimo poziciją, kad dabar turiu viską. Tačiau mano vargana praeitis manęs nepalieka.

Juolab kad mano sužadėtinis yra iš turtingos šeimos, o jo tėvai – išsilavinę, protingi žmonės. Jaučiuosi ne savo vietoje. Man net gėda juos matyti. Ką daryti – nežinau. Skurdas nuolat sukasi mano galvoje ir tomis pilkomis dienomis, kai man dėl to priekaištaudavo.

Rate article
Mano tėvai nusipelnė tik paniekos. Gailiuosi, kad gimiau jų šeimoje.
Buvau pakviestas į jubiliejinį vakarėlį. Atėjau, bet nieko nebuvo paruošta. Teko paplušėti ruošiant maistą.