Mano telefonas jau “dega” nuo skambučių. Mama ir uošvė reikalauja, kad atleisčiau savo neištikimam vyrui. Jie sako, kad moteris turi būti išmintinga ir išsaugoti santuoką bet kokia kaina. Aš taip nemanau.
Esu ištekėjusi tik metus. Meilė ir morkos užtemdė man akis. Tiesiog neturiu jokio kito paaiškinimo. Iš pradžių mano vyras negalėjo praleisti nė vieno sijono, bet aš apie tai daug negalvojau. Tikėjausi, kad jis pasitaisys, paaugs, apsigyvens.
Po to, kai susituokėme, visi rūpesčiai teko man, nors vyras namo grįždavo anksčiau. Savaitgaliais jis palikdavo namus ir išeidavo “su savo kompanija”. Matote, jis pavargsta, jam reikia atitraukti dėmesį ir pakeisti aplinką.
Taigi aš tylėdavau. Pati nemėgau triukšmingų vakarėlių, todėl sėdėdavau namie ir žiūrėdavau muilo operas. Kartais susitikdavome su draugais, bet mūsų susitikimai netrukdavo ilgiau nei valandą.
Mano mama ir uošvė sakė, kad viskas gerai. Jos sakė, kad vyrams reikia poilsio, negalima jų laikyti po ranka. Klausiausi ir atsidusau. Nepaisant to, kad namiškių pavyzdžio neketinau imti, vis tiek klausiau jų patarimų. Draugai tvirtino, kad sutuoktiniai turėtų ilsėtis kartu. Jei vyras myli, jis turėtų būti šalia, o ne bėgti pas draugus. Bet aš šluodavau į šalį ir pasitikėdavau vyresniąja karta. Veltui.
Po kelių mėnesių pastojau. Mano vyras labai apsidžiaugė ir nuėjo švęsti su draugais, o ne su manimi. Tik tada į mano galvą pasibeldė kvailos mintys, bet mama ir uošvė vėl mane nuramino.
Buvau liūdna ir vieniša. Mano vyras, net ir būdamas namie, rūpinosi savo reikalais. Mes su juo nesikalbėjome, nebendravome, nebendravome kartu – neturėjome nieko bendro. Sužinojusi, kad spaudžiu vyrą ir reikalauju dėmesio, mano uošvė sukėlė skandalą. Matai, taip elgtis negalima, kitaip ji išvažiuos. Aš iš karto nurimau.
Po gimdymo pasidarė tik blogiau. Mano vyras sėdėjo ant stiklo. Jis net nepasirodė išrašant. Mane pasiėmė tėvai ir draugai. Mano uošvė pasakė, kad jis su draugais šventė sūnaus gimimą. Nereikėtų jo liesti, jis netrukus grįš. Ar jos žodžiai padėjo man pasijusti geriau? Nežinau…
Mano vyras buvo išvykęs kelioms dienoms. Per tą laiką kažkokia jauna mergina ėmė man rašyti socialiniuose tinkluose ir pasakoti, kad jos sesuo romantiškai bendrauja su mano vyru. Ji siuntė man nuotraukas ir įvairius įrodymus. Mergina sakė, kad negali tylėti, nes mato, kaip dėl jų šunybių griūva šeimos.
Man tarsi šydas nusileido nuo akių. Jis su šiuo žmogumi susitikinėjo metus. Kodėl nepastebėjau anksčiau? Jaučiau kvepalų kvapą, mačiau, kad jis naktimis rašo žinutes, kad net negrįžta namo naktimis… Laukiau ir mylėjau jį. Tą pačią dieną iškviečiau spynų meistrą, kad pakeistų spyną, o vyro daiktus sudėjau į laiptinę. Butas buvo mano – prieš mums susituokiant jis gyveno pas savo motiną.
Po dviejų dienų pasirodė mano mylimasis. Jis rakino spyną ir bandė ją atidaryti. Tada pamatė lagaminą, paėmė jį ir nuėjo pas mano mamą. Mano uošvė pradėjo man skambinti. Aš net nenorėjau jos klausytis. Pasakiau jai, kad paduodu skyrybų prašymą, ir pakabinau ragelį.
Kitą dieną ji atėjo pas mane. Parodžiau jai visą savo susirašinėjimą ir nuotraukas. Iš pradžių ji vis kartojo, kad visa tai – sąmokslas. Tada ji pradėjo mane spausti. Mano giminaitė manipuliavo mano vaiku, kuris turėjo augti be tėvo. Bet tai manęs negąsdino. Geriau be tėvo nei su tokiu tėvu. Juolab kad mano sūnus jo beveik nemato.
Dabar ruošiuosi skyryboms. O mano motina ir uošvė vis skambina man ir reikalauja, kad atleisčiau savo vyrui. Sako, kad reikia atleisti, taip visi gyvena. O aš neatsidūriau šiukšlyne, kad žiūrėčiau, kaip mano vyras išeina. Aš nesugrioviau šeimos. Mes paprasčiausiai jos neturime ir niekada neturėjome.
