– Man tavęs nereikia! – pasakė jos vyras Amandai.
– Nepaisant to, kad dabar ant rankų laikau tavo sūnų? – Ji atsakė.
– Taip, nes nesu tikra dėl tėvystės.
– Taip? Nori pasakyti, kad dėl savo abejonių esi pasirengusi pateikti skyrybų prašymą?
– Aš viską pasakiau. Jei manęs negirdėjai, galiu pakartoti dar kartą.
Amanda buvo priblokšta. Su vyru ji gyveno tik metus, o čia tokie prašymai. Ji manė, kad vaikas, priešingai, sustiprins jų meilę, bet jam atsiradus santuoka davė įtrūkį. Moteris negalėjo suprasti, kodėl vyras jai toks žiaurus. Jos galvoje skambėjo žodžiai, kuriuos jis jai pasakė prieš vestuves:
– Aš pasiruošęs visą gyvenimą tave nešioti ant rankų. Aš tave labai myliu. Niekada tavęs nepaleisiu!
Jų akys tuo metu spindėjo abipuse meile ir visišku supratimu. Planai tuoktis, artėjantis prieauglis – jie buvo tokie laimingi. Vaikinai iškėlė kuklias vestuves, pradėjo įsikurti, o tada kažkas nutiko ne taip.
Vyras ilgai negalėjo rasti darbo. Materialiniai sunkumai moters neglumino, bet ji suprato, kad vyras turi išlaikyti šeimą, o ne ji. Ji iš paskutiniųjų stengėsi, skatino jį, ieškojo jam laisvų darbo vietų, bet jis, matyt, nelabai norėjo dirbti.
Visus nesėkmingus bandymus vizuodavo visišku abejingumu. Amanda staiga suprato, kad jos vyrui visiškai nerūpi šeimos gerovė. Tačiau tik pasakose galima sukurti laimingą šeimą vien iš meilės. Priekaištų daugėjo – jaunavedžiai atsitvėrė nesupratimo siena.
Kai Amanda ruošėsi gimdyti, jos vyras visai nusileido. Jis ne tik nedirbo, bet ir pradėjo gerti bei kelti netvarką.
– Kas vyksta su jumis? – ne kartą klausė Amanda, o atsakydama klausėsi tylos.
Jos vyras gyveno tarp nesibaigiančių melagysčių ir girtuokliavimų, net sūnaus gimimas jo nė kiek nepakeitė. Dar daugiau, gyvenimas tapo nepakenčiamas.
– Man tavęs nereikia, kaip ir tavo vaiko!
Po šių žodžių Amandą tarsi apėmė nušvitimas. Tą akimirką išblėso visi jos jausmai ir viltys. Jie tarsi sudegė, palikdami kruvinus randus. Ji susikrovė daiktus ir išvyko, nors iki galo netikėjo, kad tai tikra. Taip, dabar ji buvo viena su kūdikiu, bet jos širdis buvo vietoje. Kiekvienas gavo tai, ko norėjo.
