– Čia radau savo giminaičius. Mano vyras geras, bet jo giminaičiai! Jis pats iš kaimo, į miestą atvyko studijuoti. Netrukus visi jo giminaičiai taip pat pradėjo kraustytis į miestą: vieni – nuolat gyventi, kiti – užsidirbti pinigų, – pasakoja Sara.
Sara ištekėjo praėjusiais metais. Jos vyras – geras, supratingas ir malonus žmogus. Jis dirba prestižinėje įmonėje ir gerai uždirba. Sara su juo dirba toje pačioje įmonėje, todėl jie beveik visada būna kartu. Jie gyvena kukliai, taupo remontui, dideliems pirkiniams ir kelionėms.
– Tai mano butas, bet remontą dariau ne aš. O kai susituokėme, su Deividu nusprendėme visiškai atnaujinti nekilnojamąjį turtą. Apšiltinome, pakeitėme santechniką ir elektrą, investavome į apdailą, – pasakoja mergina.
Jie gyveno gerai, kol nepradėjo lankytis vyro giminaičiai. Jos dėdė dviem dienoms arba teta savaitei. Atvažiavo ir dukterėčia, kuri pasiliko mėnesiui, nes bendrabutyje jai nebuvo vietos.
– Iš buto jie padarė magistralę. Turėjome mažą dviejų kambarių butą!
Nors jauna pora ketino atostogauti, jie nedrįso, nes Sara nenorėjo palikti raktų giminaičiams.
Visai neseniai pas juos su vaikais buvo atvykusi svainė. Savaitę ji sėdėjo jiems ant sprando ir niekur neskubėjo. Jaunavedžiai miegojo virtuvėje, nes turi tą pačią sofą. Vaikų ant grindų jie nebūtų paguldę!
– Aš gaminau maistą visam būriui ir visą naktį budėjau tvarkydama daiktus. Niekas net nejudėjo – visi įpratę pasitenkinti virtu maistu. Vos pastojusi įspėjau vyrą, kad jokių giminaičių. Man nusibodo valyti po kitų žmonių netvarką. Esu šykšti. Jie net nenuleidžia vandens tualete, nes nėra pripratę prie civilizacijos, – sako Sara.
Visai neseniai Sara sužinojo, kad yra nėščia. Deividas iškart perspėjo jos artimuosius, kad parduotuvė uždaryta. Jam taip pat nusibodo gyventi kaip traukinių stotyje, nes jie su žmona jau buvo pamiršę, kai liko vieni.
– Jį įskundė uošvė. Dabar mano sūnus yra toli nuo šeimos. Galvojome siųsti jauniausią sūnų gyventi pas juos. Ką jis veiktų kaime? Jie pasakė ne! Jo paties brolis bus sugrūstas į bendrabutį. Gėda jums! – verkė mano uošvė.
Giminaičiai tik kikeno. Sako, kad jie išėjo iš kaimo ir tapo labai dalykiški. Kaip sunku gali būti padėti saviems? Kaime lengviau: nori – gyvenk, kiek nori.
– Man atrodo, man net anūkų neleidžia aplankyti, nes jie turi remontą. Negalima padėti puodelių ant stalo, reikia imti padėkliukus. Sužadėtinė man neleidžia ir virtuvėje nusiplauti rankų, o vyrui išvis draudžia rūkyti”, – skundžiasi Dovydo mama.
Kas teisus? Neįmanoma visų giminaičių priglausti miesto dviejų kambarių bute, ir apskritai Deividas neturi teisės disponuoti nekilnojamuoju turtu. Kaip manote, Sara įžūli ar giminaitė?
