Man 60 metų. Dabar savo namuose nelaukiu nei draugų, nei giminaičių. Daugelis artimų žmonių mano, kad esu pernelyg arogantiškas, bet, atvirai kalbant, man nerūpi kitų žmonių nuomonė.
Didžiausia priežastis, kodėl nustojau priimti svečius, yra mano tinginystė. Šeimininkavimas mane labai išvargino. Juk turėjau ne tik viską sutvarkyti, bet ir paruošti skanėstų. Dabar tam neturiu nei priemonių, nei noro. Galima susitikti kavinėje ir išgerti kavos. Kodėl reikia mane kviesti pas save?
Antroji priežastis – neigiama energija. Ne visi svečiai pas jus ateina švarios sielos. Kam man reikalingos kitų žmonių bėdos ir rūpesčiai? Po kiekvieno svečių priėmimo jausdavausi sugniuždytas ir prislėgtas. Daugiau nebenorėjau aukoti savo komforto. Nuo tada, kai nustojau varstyti savo namų duris, mane paliko košmarai ir nemiga.
Be to, esu pensininkas ir nuobodžiauju namuose. Noriu išeiti, aplankyti naujas vietas ir kaip nors išsiblaškyti. Kokia prasmė blaškytis ir tempti visus pas save? Vėliau jie išeis, o jums teks tvarkytis ir nerimauti, ar gerai, ar blogai priėmėte svečius.
Mūsų mieste gausu vietų, kur galima smagiai praleisti laiką. Šiuolaikiniame pasaulyje nebūtina susitikti su draugais ir švęsti šventes tarp keturių sienų. Taip ir aš noriu mėgautis procesu, nenoriu visą dieną bėgioti su šluota ir lazda prie viryklės.
Dabar mano namai – tai mano mažas pasaulis. Ten nėra žmonių, kurių man nereikia. Galite sakyti, kad esu tiesiog nedraugiškas sociopatas, bet tai klaidinga nuomonė.
Ar jūs šeimininkaujate, ar esate artimas mano pozicijai?
