Noriu papasakoti apie savo kaimynę Lindą. Jai jau 68 metai. Savo trijų kambarių bute ji gyveno viena. O neseniai mano kaimynė išnuomojo savo trijų kambarių butą ir išvyko į kelionę.
Jos dukra atėjo pas mane ir skundėsi dėl jos:
– Ką daro mano mama? Ji mane taip nuvylė! Dabar mano uošvė rėkia, kad ir aš jiems padarysiu gėdą, kai būsiu sena. Ji sako, kad obuolys toli nuo medžio nenukrenta. O mes su vyru visai neseniai paėmėme paskolą automobiliui! Jau du mėnesius vėluojame mokėti įmokas. Mes taip tikėjomės į mamą: kad ji mums padės! Bet mama mus nuvylė: ji išsinuomojo savo butą ir išvyko į kelionę!
Nustebusi pažvelgiau į Alisą: kodėl mama turi mokėti paskolą už vyro automobilį? Tuo tarpu Alisa tęsė:
– Mano uošvė labai pyksta, kad mes gyvename su ja jos bute, o mano mama išnuomojo savo butą!
Suprantu, kad Alisa tikisi užuojautos iš mano pusės. Bet aš manau, kad Linė pasielgė teisingai. Ji turi teisę gyventi taip, kaip nori. Kodėl žmonės mano, kad jei moteris išeina į pensiją, ji turėtų atsiduoti tik savo vaikams ir anūkams? Juk tai neteisinga! Taip norėjau paklausti Alisos:
– Kodėl nepasikliaujate savimi ir savo vyru? Savo jėgomis? Kodėl 15 vedybinio gyvenimo metų neskyrėte nuosavam būstui įsigyti? Tuomet tavo uošvė nebūtų tau dėl nieko priekaištavusi.
Alisa man sako:
– Mes taip tikėjomės, kad mano mama, kai išeis į pensiją, išvažiuos į kaimą, o mes su vyru paliksime jo trijų kambarių butą!
Ir aš nusprendžiau pasijuokti iš Alisos ir pasakiau:
– “O jeigu Linda irgi ištekės? Ji turėjo draugę, kuri išvyko atostogauti į Turkiją. Ten ji susipažino su vyru ir už jo ištekėjo. Ir dabar ji ten laimingai gyvena. Galbūt Linda irgi nusprendė taip pasielgti.
Po šių žodžių Alisa taip pažvelgė į mane. Neseniai internete pamačiau Lindos nuotraukas. Ji rašė, kad gerai ilsisi ir džiaugiasi gyvenimu. Apsidžiaugiau dėl jos. Manau, kad ji pasielgė teisingai. Amžius netrukdo būti laimingai ir netrukdo įgyti naujų malonių gyvenimo patirčių…
