Esu labai aktyvi moteris. Nepaisant to, kad man 65 metai, sugebu aplankyti įvairias vietas ir susipažinti su labai įdomiais žmonėmis. Su džiaugsmu ir liūdesiu prisimenu Sovietų Sąjungos laikus. Tada atostogas galėjai praleisti kur tik panorėjęs! Galėjai nuvažiuoti prie jūros. Galėjai stovyklauti su draugais ir kolegomis. Galėjai plaukti kruizu bet kuria upe. Ir visa tai buvo galima padaryti už nedidelius pinigus.
Tačiau dabar visa tai jau praeitis. Tačiau man visada labai patiko susitikti su įvairiais žmonėmis. Man visada pavykdavo susitikti su kambario draugais. Susitikdavau su žmonėmis paplūdimyje, susitikdavau su žmonėmis net teatre. Su daugeliu savo pažįstamų draugavau daugelį metų po to.
O vieną dieną sutikau moterį, vardu Siuzana. Kartu atostogavome tame pačiame pensionate. Išsiskyrėme kaip draugai. Praėjo keleri metai. Kartais rašydavome vienas kitam laiškus ir sveikindavome su šventėmis. Vieną dieną gavau telegramą. Ji buvo nepasirašyta. Joje tik buvo parašyta: “Trečią valandą ryto atvažiuoja traukinys. Susitikime!”
Nesupratau, kas galėjo mums atsiųsti tokią telegramą. Žinoma, mes su vyru niekur nevažiavome. Tačiau ketvirtą valandą ryto kažkas paskambino į mūsų duris. Atidariau duris ir nutirpau iš nuostabos. Ant slenksčio stovėjo Siuzana, dvi paauglės mergaitės, močiutė ir vyras. Jie turėjo didžiulę krūvą daiktų. Mes su vyru sustingome iš nuostabos. Bet tada įsileidome nekviestus svečius į butą. Ir Siuzana manęs paklausė:
– “Kodėl mūsų nepasitikote? Juk išsiunčiau jums telegramą! Beje, ji kainuoja pinigus!
– Atsiprašau, bet mes tiesiog nesupratome, kas ją atsiuntė!
– Na, jūs man davėte savo adresą. Štai ir aš.
– Bet aš tik maniau, kad mes ketiname rašyti vienas kitam laiškus, štai ir viskas!
Tada Siuzana man pasakė, kad viena iš merginų šiemet baigė mokyklą ir nusprendė stoti į universitetą. Ir likusi šeima atvyko jos palaikyti.
– Ir mes ketiname gyventi pas tave! Neturime pinigų nuomotis būsto, kad galėtume čia gyventi! O jūs gyvenate netoli nuo metro!
Aš buvau šokiruota. Mes net nesame giminės. Kodėl turėjome leisti jiems gyventi su mumis? Turėjome maitinti svečius tris kartus per dieną. Jie atnešdavo šiek tiek maisto, bet patys nieko negamino. Bet jie patys nieko negamino. Jie tiesiog valgė ir vaikščiojo. O aš turėjau juos visus aptarnauti.
Daugiau nebegalėjau to pakęsti, todėl po trijų dienų paprašiau Siuzanos ir visų jos giminaičių išsikraustyti. Man buvo nesvarbu, kur. Kilo baisus skandalas. Siuzana ėmė daužyti indus ir isteriškai rėkti.
Mane tiesiog šokiravo jos elgesys. Tada Siuzana ir jos giminaičiai susipyko. Jie atėmė visus iš mūsų atvežtus viešbučius ir pasakė, kad mes jų nenusipelnėme, kad esame labai nedėkingi. Jie spėjo pavogti mano chalatą, kelis rankšluosčius ir kažkokiu būdu iš manęs pavogė net didelį puodą kimštų kopūstų. Kaip jiems pavyko jį išnešti, tiesiog nežinau. Bet puodas tiesiog išgaravo!
Taip baigėsi mano draugystė su Siuzana. Ačiū Dievui! Daugiau niekada apie ją negirdėjau ir nemačiau. Bet juk negalima būti tokiam įžūliam ir įžūliam!!! Dabar esu daug atsargesnis, kai susitinku su kitais žmonėmis.
