Kai mergina ištekėjo, ji paklausė savo motinos:
– Mama, ką turiu daryti, kad mano vyras manytų, jog esu gera žmona?
– Mieloji, – atsakė jai mama, – tu turi būti labai darbšti: ryte atsikėlusi nueik išbaltinti namus, paskui nudažyk tvorą, iškepk ką nors skanaus.
Pasibaigus vestuvėms, mergina naktį atėjo pas uošvę ir jai papasakojo:
– Mama, kelkis, eime su tavimi baltinti namų!
– Ar tu išprotėjai, juk naktis!
– Mama, kelkis, mums reikia eiti į darbą!
– Eik miegoti, mes su tavimi neturime šepečio!
– Ar tai problema? Jo tėvo barzda, mes ją nukirpsime, ir turėsime šepetį!
Taip jie ir padarė. O kai uošvis ir jo sūnus atsibudo ryte, namas jau buvo išbalintas.
Kitą naktį viskas pasikartojo.
– Mama, nagi, pabusk, reikia dažyti tvorą!
– Dukrele, tu geriau eik miegoti, mes neturime su tavimi šepečio!
– Ar tai yra problema? Tėtis turi ūsus, nusikirpsime juos ir turėsime teptuką.
Taip jie ir padarė. Ryte pabudo uošvis ir jo sūnus, o tvora buvo visa nudažyta. Grįžęs iš darbo sūnus rado tėvą sėdintį ant kaimynų tvoros, o senukas kategoriškai atsisakė eiti namo.
– Tėti, kodėl tu lipi į tą medį? Nusileisk žemyn, jau laikas eiti namo.
– Pasakyk, sūnau, kur radai tą darbinį smirdalą? Pirmiausia ji nusprendė išbalinti namą – paliko mane be barzdos, paskui tvorą, nusprendė nudažyti – paliko mane be ūsų. Tą vakarą ji pasakė, kad ruošiasi kepti, o namuose nebuvo kiaušinių.
