Vieni tiki karma, kiti ne. Bet kuriuo atveju faktas lieka faktu. Tai, ką kažkada kam nors padarėte, galiausiai sugrįš jums. Klausimas, kokiu mastu – tai priklauso nuo to, kokiu. Visada tikėjau, kad karma egzistuoja ir kad su žmonėmis reikia elgtis taip, kaip norėtum, kad su tavimi elgtųsi.
Mano giminaitės atvejis patvirtino šią nuomonę. Atsitiko taip, kad būdama paauglė ji pastojo, galiausiai jai teko ištekėti už šio vaikino. Ne itin malonus įvykis amžiuje, kai dar galima pažinti pasaulį ir žmones, ar ne?
Suprantama, kad šiais laikais tokie įdomūs gyvenimo bruožai nieko nestebina. Nuotakų su pilvais šiais laikais yra dešimtys. Kai kurios baigia šeimyninį gyvenimą, o kai kurios galiausiai išsiskiria. Esmė ta, kad tai visai nėra keista.
Aišku, visos mažos princesės vaikystėje puoselėja iliuziją, kad vieną dieną ant balto žirgo atvažiuos princas ir nusiveš į Stebuklų šalį. Santuoka, vedybos, meilė apibūdinama kaip kažkas nepaprastai trokštamo ir geriausia, kas gali būti gyvenime. Kas žino, gal todėl paaugliai taip trokšta pažinti meilės nuodėmę ir uždrausto vaisiaus skonį.
O kai paragauji to uždrausto vaisiaus ir kažkas nepavyksta, supranti, kad visą gyvenimą sugriovė laikinas troškimas ir kvailumas. Bet tu nieko negali atgauti. Tikrovė tokia – su ja tenka susitaikyti, nes joje gyvename.
Šiaip ar taip, tada vienas mano giminaitis, atsidūręs įdomioje situacijoje, vis tiek norėjo kelti vestuves, kaip priklauso, kaip įprasta, laikantis visų tradicijų, vilkint baltą suknelę ir perkant jaunikiui gražų smokingą. Ji pakvietė daug svečių į restoraną – apskritai viskas rusiškos rutinos sraute. Teta pasipiktino, sakydama – “Kodėl tu visa tai darai! Tai gėda, kad išvedate visus žmones. Ar tau ne gėda?!” Ką jūs manote, po kelerių metų, beveik tuo pačiu metų laiku, teta ištekino savo paauglę dukrą su didžiuliu pilvu. Karmos dėsnis?! Tikrai taip!
