Nuo pat vaikystės labai svajojau, kad turėsiu geriausią žmoną ir mieliausią dukrą. Taip, tai nėra tipiška vyrui, bet yra tokių vyrų atstovų. Susituokiau būdamas 27 metų, jau tvirtai stovėjau ant kojų, buvau įkūręs savo verslą. Pasirinkau sau tinkamą žmoną – ji buvo protinga, išsilavinusi, teisininkė, be to, labai graži ir gerai išauklėta.
Buvau įsitikinęs, kad su tokia žmona man viskas bus tiesiog puiku. Šiaip ar taip, kartu pragyvenome 16 metų. Per tuos metus mūsų verslas tapo labai pelningas. Gyvendami visiškoje gerovėje, mylime vienas kitą. Turime dukrą, jai 15 metų. Atrodytų, ko šiam vaikui reikia. Ji turi du mylinčius tėvus, mes visada skiriame jai maksimaliai daug laiko, viską jai perkame. Ji turi geriausius drabužius, prietaisus, savo kambarį, įrengtą pagal jos pageidavimus. Ji turi viską, kitaip nei milijonai kitų vaikų. Kas čia blogo?
Mūsų dukra yra tiesiog baisi paauglė. Ji nesimoko mokykloje, praleidinėja pamokas, nemandagiai elgiasi su mokytojais, rūko ir ne kartą grįžo namo girta, vos pastovėdama ant kojų. Paskutinis incidentas, dėl kurio nusprendžiau imtis griežtų priemonių, buvo tada, kai ji su dar dviem mergaitėmis iki gyvos galvos sumušė bendraklasę. Pavyzdžiui, dėl berniuko.
O kas jos laukia ateityje? Kalėjimas, griežtas režimas. Apskritai su dukra teko rimtai susidoroti. Aš pati esu iš kaimo, ne kartą buvau ten nuvykusi aplankyti šeimos. Bet dabar ten niekas negyvena. Pažįstu vieną šeimą – yra motina, tėvas, kuris mėgsta išgerti, ir septyni įvairaus amžiaus vaikai. Taigi, jie nuo ryto iki vakaro dirba sode ir su galvijais. Šeimos motina negeria, bet ji yra labai griežta moteris. Taigi susitariau su ja, kad duosiu jai padorią pinigų sumą, o ji nuveš mano dukrą pas savo motiną. Iškart sutarėme, kad jei ji to nusipelnė, o ji tikrai nusipelnė, moteris turi teisę išplakti dukrą, kad nukreiptų ją tiesos keliu.
Pasakiau dukrai, kad turėsiu eiti į kaimą, kad nebūtų iškelta baudžiamoji byla dėl jos elgesio, ji, žinoma, manimi patikėjo. Mano žmona nenorėjo, bet sutiko. Nebuvo jokios išeities – mūsų vaikas tapdavo tikru monstru.
Na, o tos moters namuose mano dukra neturėjo jokio pasigailėjimo. Ji kėlėsi su visais vaikais gaidžiams giedant, plušėjo sode, prižiūrėjo gyvulius ir gyveno name, kurio sienos buvo ištrupėjusios ir drėgnos. Ne kartą ji bandė būti nemandagi namo šeimininkei, bet ši greitai ja pasirūpindavo. Žodžiu, dukra suprato, kad tai, ką turi, reikia vertinti. Pasakykite, kad vaikas buvo traumuotas. Ne. kai ją iš ten išsivedžiau, ji apkabino mane ir mano žmoną ir paprašė atleidimo. Sakė, kad viską suprato. Dabar ji jau metus mokosi puikiai, elgiasi tvarkingai, visą naktį būna namuose, negeria ir nerūko. Kas žino, kas būtų buvę, jei ne tos griežtos priemonės.
