Vieną dieną buvau prekybos centre ir netyčia tapau neįprasto incidento liudininku. Maždaug penkerių metų berniukas maldavo, netgi reikalavo, kad jam ką nors nupirktų. Jis atsisėdo ant parduotuvės grindų. Pradėjo taip rėkti, kad pribėgo apsaugos darbuotojas.
Motina su sūnumi atėjo išrinkti dovanos, nes jis buvo pakviestas į vardadienį pas draugą. Jie išsirinko dovaną ir jau ėjo prie kasos. Tik per visą tą gausmą pastebėjo automobilį, kuris jam patiko. Tai buvo automobilis, kuriuo gyrėsi jo bendraklasis iš darželio.
Aišku, kad jis norėjo turėti lygiai tokį patį automobilį. Ir jis iš visų jėgų stengėsi įrodyti mamai, kad ji klysta. Jis verkė ir užsispyrė. Jis sukėlė tikrą skandalą. Jis krito ant purvinų grindų, rėkė, isterikavo. Na, viskas klasika. Štai kaip kartais elgiasi kūdikiai.
Atkreipiau dėmesį į mamos reakciją. Ji ramiai nupirko dovaną sūnaus draugui ir nekreipdama dėmesio į sūnaus pykčio priepuolius išėjo. Ten atsisėdo ant netoliese esančio suoliuko ir ramiai laukė, kada baigsis jo pykčio priepuolis.
– Taigi, ar taip elgiesi dėl to, kad nenupirkau tau automobilio? – uždavė ji klausimą savo atžalai.
– Na, žinoma, – atsako jis verkdamas.
– Galbūt pamiršai, kad prieš kelias dienas tau buvo nupirktas automobilis, po to prisiekinėjai nieko manęs neklausinėti?
– Na, maaaaaaabai! – mano sūnus nenuleido rankų.
– Šiuo metu niekur neskubu. Taigi ramiai palauksiu, kol nusiraminsi.
Po šių žodžių motina išsitraukė iš rankinės knygą ir ėmė skaityti. Aplink ją jau buvo susirinkę žvalgai. Vaikas dar kelias minutes buvo neklusnus, bet suprato, kad nieko nesulauks. Po to jis nusiplėšė drabužius ir atsisėdo šalia motinos.
Motina atsikvėpė, padėjo knygą atgal ir jie kartu nuėjo apsipirkti.
